Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1495 m. patvirtintas pirmojo visoje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje Vilniaus auksakalių cecho statutas.
1924 m. Kaune Petro Vileišio aikštėje Žemės ūkio ir pramonės parodos metu prasidėjo pirmoji Lietuvos dainų šventė. Tada ji buvo vadinama Dainų diena, dainavo tik chorai. Šventėje dalyvavo 77 chorai, 3000 dainininkų, jų klausėsi 50 tūkst. žiūrovų.
1939 m. Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribbentropas ir SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo sutartį. Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir Rumunijos dalis Besarabija. Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir Vakarų Lenkija. 1939 m. rugsėjo 28 d., jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį su slaptaisiais protokolais, pagal kuriuos Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Vokietijos ir SSRS susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, Lietuvos žmonių trėmimų tragediją.
1979 m., minint 40-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, pasirašytas Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumas. Dokumente pabrėžiama, kad Baltijos šalys prarado nepriklausomybę SSRS ir nacių Vokietijai pasidalijus jų teritorijas. Jame buvo reikalaujama paskelbti paktą negaliojančiu nuo jo pasirašymo, išvesti iš Baltijos šalių SSRS okupacinę kariuomenę ir garantuoti šių šalių laisvą raidą. Memorandumą pasirašė 44 Lietuvos, po 4 Latvijos ir Estijos antisovietinio pasipriešinimo dalyvius (užsienio valstybes pasiekęs dokumentas pasirašytas 45 signatarų), jam pritarė Rusijos disidentai.
1987 m. Lietuvos laisvės lyga surengė pirmąjį viešą protesto mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Siekta Molotovo–Ribbentropo pakto metinių paminėjimu atkreipti Lietuvos ir pasaulio visuomenės dėmesį į pakto padarinius, Baltijos šalių sovietinę okupaciją. Mitingo rengėjai ir aktyviausi jo dalyviai buvo tardomi saugumo, bet nesuimti ir neteisti.
1988 m. Vingio parke Molotovo-Ribbentropo pakto metinių proga Lietuvos Sąjūdis suorganizavo mitingą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, kai kuriais duomenimis – iki 200 tūkstančių. Tai didžiausias žmonių susirinkimas Lietuvoje ne tik per Atgimimą, bet ir per visą Lietuvos istoriją.
1989 m. Lietuvos Sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė akciją „Baltijos kelias“. Akcijos metu apie 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami jas nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais.
1990 m. Sąjūdis ir Lenkijos „Solidarumas“ Lietuvos ir Lenkijos pasienyje netoli Lazdijų organizavo „Europos kelio“ akciją.
1991 m. 18 val. 15 min. tuometinėje Lenino (dabar Lukiškių) aikštėje Vilniuje išmontuotas V. Lenino paminklas. Klaipėdoje miesto centre nukelta V. Lenino paminklas ir patranka.
Įvykiai pasaulyje
1791 m. San Dominge ir Haityje sukilo vergai. Tai buvo pirmas žingsnis į vergovės panaikinimą. UNESCO sprendimu ši diena minėtina kaip Tarptautinė vergovės panaikinimo diena.
1866 m. Prūsijos kariuomenės užimtoje Prahoje pasirašyta Austrijos ir Prūsijos taikos sutartis, užbaigusi abiejų šalių karą. Austrija sutiko, kad Vokietijos konfederacija būtų paleista ir į šiaurę nuo Maino upės būtų kuriamas naujas Vokietijos valstybių susivienijimas, kuriame nebūtų Austrijos. Prūsija tapo svarbiausia Vokietijos valstybe.
1914 m. į Pirmąjį pasaulinį karą prieš Vokietiją įsitraukė Japonija.
1921 m. britams remiant Irakas paskelbtas konstitucine monarchija – karalyste, valdoma Hašimitų dinastijos emyro Feisalio I. Po metų karalius su Didžiąja Britanija pasirašė Irako mandatinę priklausomybę Britanijai patvirtinančią sutartį.
1943 m. baigėsi liepos 5 d. prasidėjęs Kursko mūšis, kuris pagal savo mastą ir rezultatus buvo vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto mūšių ir paskutinis Vokietijos bandymas karinę strateginę iniciatyvą Rytų fronte pakreipti savo naudai.
1949 m. Hagoje prasidėjo Apskritojo stalo konferencija – Indonezijos ir Olandijos atstovų derybos dėl konflikto, kilusio 1945 m. įkūrus Indonezijos Respubliką. Konferencijos nutarimu Indonezija tapo federacine Indonezijos Jungtinių Valstybių Respublika, į kurią įėjo Indonezijos Respublika ir 15 marionetinių Olandijos sukurtų valstybių.
1990 m. Armėnijos SSR Aukščiausioji Taryba, kurioje daugumą turėjo rinkimus laimėjusi iš judėjimo už Kalnų Karabachą susiformavusi svarbiausia opozicinė Armėnijos partija – Armėnijos nacionalinis judėjimas, paskelbė Armėniją suverenia valstybe, o Kalnų Karabachą Armėnijos dalimi.
Gimė
1953 m. – teisininkas ir politikas Artūras Paulauskas.
1967 m. – muzikantas, prodiuseris ir aktorius Andrius Mamontovas.
1970 m. – Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, Medininkų žudynių viena aukų Mindaugas Balavakas. Žuvo 1991 m.
1978 m. – viena ryškiausių JAV krepšinio žvaigždžių ir vienas populiariausių sportininkų Kobe Beanas Bryantas. 20 metų žaidė Los Andželo „Lakers“ komandoje, penkis kartus tapo NBA čempionu, du kartus laimėjo olimpinių žaidynių auksą. Žuvo sraigtasparnio avarijoje 2020 m.
Mirė
1631 m. – reikšmingiausia baroko epochos lietuvių raštijos figūra, leksikografijos pagrindėjas Konstantinas Sirvydas (52 m.). Žymiausias iš išlikusių jo veikalų – Vilniuje išleistas pamokslų rinkinys „Punktai sakymų“. Tai pirmoji originali katalikiška postilė, kurios lietuviški tekstai buvo išversti į lenkų kalbą ir išspausdinti kartu su lietuviškais.
1806 m. – prancūzų fizikas, sukūręs elektrostatikos ir magnetostatikos pagrindus, Charles’as Augustinas de Coulomb’as (70 m.).
1884 m. – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas ir kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas Frydrichas Kuršaitis (78 m.).
1893 m. – grafikas ir tapytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis Mykolas Elvyras Andriolis (57 m.).
1972 m. – kompozitorius, pianistas ir dirigentas Balys Dvarionas (68 m.).
