Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vyko Lietuvių konferencija, kuri suformulavo valstybės suvereniteto siekį ir numatė karinės sąjungos su Vokietija galimybę. Šioms nuostatoms įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimties narių Lietuvos Taryba. Iki 1918 m. vasario 16 d. ji oficialiai vadinosi Lietuvos Krašto Taryba, o liepos 11 d. buvo pavadinta Lietuvos Valstybės Taryba. Konferencijai pirmininkavo Jonas Basanavičius.
1935 m. įkurtas Klaipėdos pedagoginis institutas. Rengė pradinių mokyklų mokytojus. 1939 m. kovo mėn. naciams užėmus Klaipėdą perkeltas į Panevėžį, lapkritį – į Vilnių. 1944 m. buvo atkurtas ir pavadintas Vilniaus pedagoginiu institutu.
1991 m. Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje Berlyne buvo priimtas sprendimas atkurti Baltijos šalių olimpinių komitetų teises tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje.
1991 m. seniausiame Europos Bolonijos universitete Vilniaus universitetas pasirašė Didžiąją tautų chartiją – pagrindinę seniausių ir garbingiausių Europos universitetų laisvių, teisių ir atsakomybės deklaraciją.
Įvykiai pasaulyje
96 m. sąmokslininkams nužudžius imperatorių Domicianą Romos senatas imperatoriumi paskelbė Nervą – jis pradėjo imperatorių Antoninų dinastiją. Buvo pirmasis iš 5 valdovų, vadinamų geraisiais imperatoriais. Suteikė amnestiją daugumai imperatoriaus Domiciano ištremtų priešininkų ir grąžino jiems konfiskuotą turtą.
1793 m. prezidentas George’as Washingtonas prieš 3 metus įkurtame ir jo vardu pavadintame Vašingtono mieste įmūrijo Kapitolijaus – JAV Kongreso būstinės – kertinį akmenį. Rūmai baigti statyti 1800 m. Vėliau pagal Kapitolijaus pavyzdį buvo pastatyti daugelio JAV valstijų įstatymų leidybos pastatai bei kai kurių Vidurio ir Pietų Amerikos valstybių parlamentų rūmai, taip pat vadinami kapitolijais.
1810 m. nepriklausomybės nuo Ispanijos siekiančioje Čilėje buvo sudaryta nacionalinė vyriausybė – Chunta. Ji pakeitė ispanų valdytoją krašte. Čilėje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1814 m. Vienoje Austrijos, Didžiosios Britanijos, Prūsijos ir Rusijos iniciatyva prasidėjo tarptautinis kongresas, užbaigęs Europos valstybių karus su Napoleono I valdoma Prancūzija. Vienos kongresas baigė darbą 1815 m. birželį. Jo nutarimai sustiprino Europoje konservatyviąsias jėgas, nustatė valstybių sienas ir įtvirtino naują jėgų santykį.
1934 m. Sovietų Sąjunga priimta į Tautų Sąjungą.
1941 m. vokiečiai užėmė Rusijos Puškino miestą netoli Sankt Peterburgo. Šiame mieste imperatorės Jekaterinos rūmuose XVIII a. pradžioje buvo įrengtas garsusis Gintaro kambarys. Naciai Gintaro kambarį eksponavimui nugabeno į Karaliaučių. Karo pabaigoje artėjant frontui Gintaro kambarys buvo antrą kartą išardytas, plokštės sukrautos į 25 dėžes ir paslėptos, po karo jų nepavyko surasti.
2006 m. per referendumą dėl Moldavijos autonominės dalies Padniestrės priklausomybės daugiau kaip 97 proc. balsavusiųjų pritarė prisijungimui prie Rusijos. Referendumo rezultatus pripažino tik Rusija.
Gimė
53 m. – Antoninų dinastijos Romos imperatorius Trajanas. Mirė 117 m.
1850 m. – vienas žymiausių latvių poetų romantikų Auseklis. Mirė 1879 m.
1873 m. – Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas. 1943 m. naciams pradėjus formuoti lietuvišką SS legioną atsisakė pasirašyti pastoracinį laišką, skatinantį vyrus stoti į legioną. Iš lotynų kalbos į lietuvių išvertė visą Bibliją. Mirė 1959 m.
1905 m. – švedų kilmės amerikiečių aktorė Greta Garbo. Mirė 1990 m.
1971 m. – amerikiečių plento dviratininkas Lance’as Armstrongas. Septynis kartus iš eilės laimėjo „Tour de France“ lenktynes, tačiau 2012 m. JAV Antidopingo agentūra anuliavo visus jo sportinius rezultatus ir diskvalifikavo visam gyvenimui.
Mirė
1807 m. – dailininkas, žymiausias klasicistinės dailės Lietuvoje atstovas Pranciškus Smuglevičius (61 m.). Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
1911 m. nuo per pasikėsinimą patirtų sužeidimų mirė Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas (49 m.).
1994 m. – lietuvių kilmės amerikiečių tenisininkas Vitas Gerulaitis (40 m.).
