Iš pradžių sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, po to ir premjeras S.Skvernelis paskelbė, jog prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais bei Valstybės gynimo tarybos (VGT) sekretorius D.Kuliešius atsisako surengti tarybos posėdį dėl planuojamo vakcinų nuo koronaviruso pirkimo ir nepriėmė Vyriausybės siųstų dokumentų jų net neskaitęs.
Premjeras net apkaltino D.Kuliešių savivale ir galimu įstatymų pažeidimu – mat, pagal galiojančią tvarką, VGT posėdžius prezidentas šaukia bent vieno tarybos nario siūlymu, o tokio atvejo, kad VGT sekretorius tiesiog vienašališkai nutartų, jog vienas ar kitas klausimas nėra tinkamas svarstyti, nėra numatyta.
Atsikirtęs D.Kuliešius pareiškė, jog A.Veryga bei visa Vyriausybė tiesiog nori „atsikratyti atsakomybės“ dėl šio pirkimo nes, matyt, bijo vėl įklimpti, kaip atsitiko įsigyjant greituosius koronaviruso testus.
Bet kokiu atveju tokie patarėjo veiksmai atrodo gana keistai ir yra labiausiai panašūs į demonstratyvų politinį antausį prezidento vardu ir pačiam premjerui, ir visai Vyriausybei.
Vis dėlto koks „politinis pingpongas“ čia vyksta?
Vyriausybė iš tiesų nori pasiskiepyti ir apsidrausti nuo galimų nemalonumų ar net teisėsaugos tyrimų tuo atveju, jei ir vakcinos pirkimas virstų skandalu.
Juolab neoficialiuose pokalbiuose valdantieji neslepia, kad premjeras nuogąstauja, jog būtent Prezidentūra, o teisingiau, visagaliu ten tapęs D.Kuliešius, ir būtų naujo puolimo prieš Vyriausybę smaigalyje. Negana tuo, būtent D.Kuliešių valdantieji laiko jei ne pagrindiniu dabartinių jų nemalonumų dėl greitųjų testų pirkimo įpūtėju, tai bent prisidėjusiu prie tyrimo medžiagos nutekinimo į viešumą. Esą S.Skvernelis tai net yra pasakęs į akis G.Nausėdai.
Taip manyti valdančiuosius skatina tai, jog D.Kuliešius – vienas artimiausių buvusio susisiekimo ministro R.Masiulio, kurį itin mėgsta G.Nausėda, aplinkos žmonių. O po prezidento rinkimų buvusį D.Grybauskaitės statytinį R.Masiulį premjeras iš posto be ceremonijų išspyrė kartu su D.Kuliešiumi. Negana to, D.Kuliešius – buvęs aukštas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas, o būtent ši tarnyba ir užsuko testų pirkimo tyrimą.
Vyriausybės viršūnėse netgi regimas daug platesnis Prezidentūros žaidimas Seimo rinkimų fone. Esą norima kuo labiau nusmukdyti valstiečius, kad šiuos apšoktų socialdemokratai, kurie yra G.Nausėdos favoritai formuoti centro-kairės koaliciją po rinkimų, taip paliekant už borto ir konservatorius.
Šias versijas Prezidentūra karštai neigia ir atmeta. Tačiau vis vien lieka neatsakytas klausimas: kodėl vis dėlto taip priešinamasi sušaukti VGT ir paremti Vyriausybę? Juk toks nenoras – taip pat aiški politinė pozicija. Šiose politinėse dėlionėse ir intrigose skęsta svarbiausias klausimas: ar bus įsigyta vakcina nuo koronaviruso, jei taip, tai kaip ir kada?
Valdantieji prisiekinėja, jog tai tikrai bus padaryta – su VGT pritarimu ar be jo. Vyriausybė šią savaitę dar kartą oficialiai kreipėsi į Prezidentūrą sušaukti VGT posėdį, dėl vakcinos pirkimo surengė specialų pasitarimą, į kurį pakvietė ir Prezidentūros atstovus, o vakar apie tai su G.Nausėda akis į akį kalbėjo ir S.Skvernelis.
Stebint šią kaktomušą galima tik konstatuoti, jog aukščiausi valstybės pareigūnai su savo komandomis, aiškindamiesi, kuris yra viršesnis, pasiekė naują dugną. Tiesa, šią savaitę Prezidentūra ir Vyriausybė demonstravo bent jau išorinę vienybę svarbiuose užsienio politikos baruose.
S.Skvernelis šiltai priėmė savo kolegą Lenkijos premjerą M.Morawieckį su gausia svita. Vilniuje įvyko istorinis bendras kaimyninių šalių vyriausybių posėdis.
Abu premjerai prisiekinėjo vienas kitam draugystę, pasirašė bendrą deklaraciją dėl strateginės partnerystės ir Baltarusijos.
Lenkijos premjeras net paskelbė Baltarusijos ekonominio gelbėjimo planą, kuris turėtų atsverti Rusijos įtaką toje šalyje. Jo esmė – svarbių Baltarusijos ekonomikos sektorių ir atskirų žmonių finansinis rėmimas, orientavimas į Lenkiją ir Vakarus.
Kažką panašaus mėgina daryti ir Lietuva, bet kol kas iš Vilniaus garsiau skamba politinės deklaracijos. Pavyzdžiui, naujausia Seimo rezoliucija, skelbianti buvusią pagrindinę Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos varžovę rinkimuose S.Cichanouskają „išrinktąja lydere“ – suprask, tikrąja prezidente.
Kaip galima skelbti nepripažįstamų rinkimų laimėtoją? Šią loginę, o kartu politinę klaidą, regis, įžvelgė ir Europos Parlamentas, šią savaitę irgi priėmęs rezoliuciją, kurioje tik pasakoma, jog daugelis baltarusių S.Cichanouskają laiko teisėta šalies vadove.
Kad ir kaip būtų, tvirta Lietuvos ir Lenkijos bendrystė ne tik šiame, bet ir kituose frontuose, aišku, teigiamas procesas. Tik ir čia yra šešėlių.
Tarkime, M.Morawieckio vizitas labai panašus ir į atlygį S.Skverneliui bei mūsiškiams valdantiesiems už tokius pat jų vizitus bei pareiškimus Lenkijos prezidento rinkimų išvakarėse.
Tada tiek Lietuvos premjeras, tiek prezidentas asmeniškai dalyvavo rinkimus laimėjusio A.Dudos kampanijoje.
Dėmesį verta atkreipti ir į tai, kad S.Skvernelis šį kartą dar kategoriškiau pareiškė, jog Vilnius besąlygiškai remia Varšuvą jos kovoje su Briuseliu, įžvelgiančiu autoritarinius Lenkijos valdžios užmojus ir grasinančiu sankcijomis.
Toks tiesmukas Lietuvos metimasis į dabartinės Lenkijos valdžios pusę vargu ar laikytinas subalansuotos užsienio politikos požymiu.
Tačiau mokėjimas išlaikyti trapią pusiausvyrą, kaip matyti kitais atvejais, nėra stiprioji mūsų valdžios savybė.
Apžvalgininkas
