Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1925 m. Antrojo Seimo pirmininku vietoj krikdemo Leono Bistro išrinktas Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Vytautas Petrulis. Šias pareigas ėjo iki Trečiojo Seimo išrinkimo 1926 m. vasarį.
1989 m. atkurta Šaulių sąjunga. Po Lietuvos okupacijos Šaulių sąjunga užsienyje pirmiausia atsikūrė 1954 m. kovo 7 d. Čikagoje, vėliau įsteigti padaliniai kituose JAV miestuose ir Kanadoje.
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė Politinių partijų įstatymą, reglamentuojantį politinių partijų veiklą. Įstatymas įsigaliojo nuo spalio 1 d.
Įvykiai pasaulyje
70 m. (diena spėjama) per pirmąjį Judėjos karą būsimo imperatoriaus Tito vadovaujami romėnai sugriovė Jeruzalę. Miestas buvo apgultas 5 mėnesius. Rugpjūčio viduryje romėnai sudegino izraelitų svarbiausią šventovę – Jeruzalės šventyklą, kuri vėliau niekada neatstatyta. Iki mūsų dienų išlikusi jos vakarinė, vadinamoji Raudų, siena yra švenčiausia judėjų vieta. Žydai pirmosios ir antrosios šventyklų sugriovimą mini žydų kalendoriaus avo mėnesio 9-ąją dieną – judėjams tai yra nacionalinio gedulo diena.
1139 m. (kitais duomenimis – rugsėjo 30 d.) vienas stipriausių per visą istoriją žemės drebėjimų visiškai sugriovė Gendžės miestą Vakarų Azerbaidžane (miestas sovietmečiu vadintas Kirovabadu). Žuvo apie 230 tūkst. žmonių. Kalno nuošliaužai užtvenkus upę susiformavo dabartinis Žydrasis (Goygolio) ir keletas mažesnių ežerų.
1493 m. Kristupas Kolumbas su 17 laivų ir 150 žmonių iš Kadiso uosto išplaukė į antrąją kelionę per Atlanto vandenyną. Per šią kelionę buvo atrasta Dominika, Gvadelupa, Antigva, Puerto Rikas, Jamaika, kelios kitos Mažųjų Antilų salos. Nuo antrosios K. Kolumbo kelionės prasidėjo ispanų konkista Amerikoje. Į Ispaniją ekspedicija grįžo 1496 m.
1555 m. Augsburge Šventosios Romos imperatorius Karolis V ir Vokietijos protestantai pasirašė sutartį, kuria pripažinta liuteronybė ir įtvirtintas principas „kieno valdžia, to ir religija“ – valdovo tikyba pavaldiniams tapo privaloma. Augsburgo religinė taika baigė nuo 1531 m. Vokietijoje vykusius karus.
1789 m. priimtos pirmosios dešimt JAV konstitucijos pataisų – vadinamasis Teisių bilis. Pataisose buvo įtvirtintos demokratinės žodžio, tikėjimo, spaudos, susirinkimų laisvės, asmens, jo būsto ir turto neliečiamybė, teisė turėti ginklą, suformuluoti svarbiausi baudžiamosios teisės principai. Teisių bilio iniciatoriai – Jamesas Madisonas (svarbiausias autorius) ir Thomas Jeffersonas. Pataisos įsigaliojo 1791 m. pabaigoje, kai jas ratifikavo trys ketvirtadaliai valstijų. Teisių bilis padarė didelę įtaką JAV politinei ir teisinei sistemai, laikomas demokratinių laisvių simboliu.
Gimė
1765 m. – kompozitorius, polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorius, LDK politinis veikėjas Mykolas Kleopas Oginskis. Mirė 1833 m.
1897 m. – amerikiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Williamas Faulkneris. Mirė 1962 m.
1906 m. – rusų kompozitorius ir pianistas Dmitrijus Šostakovičius. Mirė 1975 m.
1944 m. – amerikiečių kino aktorius Michaelas Douglasas.
1949 m. – ispanų kino režisierius ir kompozitorius Pedro Almodóvaras.
1955 m. – Latvijos politikas, žurnalistas Dainis Ivanas. 1988 m. buvo Latvijos liaudies fronto vienas iniciatorių.
1970 m. – dviratininkės Jolanta ir Rasa Polikevičiūtės.
Mirė
1970 m. – vokiečių rašytojas Erichas Maria Remarque’as (72 m.). Išgarsėjo bestseleriu tapusiu romanu „Vakarų fronte nieko naujo“, iš viso parašė 14 romanų.
1983 m. – Belgijos karalius iki 1951 m. Leopoldas III (81 m.). Per Antrąjį pasaulinį karą jam atsisakius prisidėti prie Belgijos emigracinės vyriausybės Londone daugelio belgų buvo kaltinamas išdavyste. Atsisakė sosto sūnaus Bodueno I naudai.
