Istorijos dūžiai spalio 6-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

1940 m. gimė aktorius, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Budraitis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1940 m. gimė aktorius, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Budraitis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2015 m. mirė popdainininkas, šlagerių karalius Stasys Povilaitis (68 m.).<br>D.Umbraso nuotr.
2015 m. mirė popdainininkas, šlagerių karalius Stasys Povilaitis (68 m.).<br>D.Umbraso nuotr.
2007 m. mirė poetas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alfonsas Maldonis (78 m.).<br>R.Jurgaičio nuotr.
2007 m. mirė poetas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alfonsas Maldonis (78 m.).<br>R.Jurgaičio nuotr.
1988 m. LSSR Aukščiausioji Taryba legalizavo tautinę trispalvę vėliavą, Vytį, Gediminaičių stulpus ir „Tautišką giesmę“ – pripažino juos nacionaliniais simboliais. Tarybos Prezidiumas pasiūlė LSSR konstitucijoje lietuvių kalbą įteisinti kaip valstybinę kalbą.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
1988 m. LSSR Aukščiausioji Taryba legalizavo tautinę trispalvę vėliavą, Vytį, Gediminaičių stulpus ir „Tautišką giesmę“ – pripažino juos nacionaliniais simboliais. Tarybos Prezidiumas pasiūlė LSSR konstitucijoje lietuvių kalbą įteisinti kaip valstybinę kalbą.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
2018 m. Vilniaus Antakalnio kapinėse perlaidoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.<br>LR nuotr.
2018 m. Vilniaus Antakalnio kapinėse perlaidoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.<br>LR nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 6, 2020, 6:55 AM, atnaujinta Oct 5, 2020, 2:35 PM

Įvykiai Lietuvoje

1596 m. Brastos (dabar Brestas Baltarusijoje) bažnytiniame susirinkime susivienijo Lenkijos ir Lietuvos valstybės Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčios – buvo paskelbta Brastos bažnytinė unija. Stačiatikiai pripažino popiežiaus viršenybę ir katalikybės pagrindines dogmas, bet pasiliko savo liturgiją, bažnytinę hierarchiją ir papročius, teisę per pamaldas vartoti bažnytinę slavų kalbą. Brastos bažnytinės unijos projektą parengė jėzuitai, susivienijimo idėją rėmė ATR valdovai Steponas Batoras, Zigmantas Vaza ir LDK kancleris Leonas Sapiega. Po Brastos unijos susikūrė Graikų apeigų katalikų, arba Unitų, bažnyčia.

1788 m. Varšuvoje pradėjo posėdžiauti Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimas, dar vadinamas Reformų seimu, priėmęs daug svarbių nutarimų, kurie pakeitė valstybės valdymo sistemą. Svarbiausia Seimo įvykdyta reforma – 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucija. Seimas posėdžiavo iki 1792 m. vasaros. 1935 m. Kaune įsteigta Lietuvos dailininkų sąjunga. Pirmasis pirmininkas buvo Justinas Vienožinskis.

1940 m. Vilniaus valstybės teatre (dabar Nacionalinis dramos teatras) suvaidintas pirmasis spektaklis – Romualdo Juknevičiaus režisuota olandų rašytojo Hermano Heijermanso pjesė „Viltis“.

1988 m. LSSR Aukščiausioji Taryba legalizavo tautinę trispalvę vėliavą, Vytį, Gediminaičių stulpus ir „Tautišką giesmę“ – pripažino juos nacionaliniais simboliais. Tarybos Prezidiumas pasiūlė LSSR konstitucijoje lietuvių kalbą įteisinti kaip valstybinę kalbą.

1990 m. Šalčininkų rajone Eišiškėse įvyko Vilniaus krašto lenkų suvažiavimas, buvo paskelbta deklaracija dėl lenkų nacionalinio teritorinio krašto Lietuvos sudėtyje įkūrimo.

2018 m. Vilniaus Antakalnio kapinėse perlaidoti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

Įvykiai pasaulyje

1791 m. Prancūzijos nacionalinis susirinkimas priėmė įstatymą, draudžiantį kankinimus tardymo metu ir nurodantį, kad kiekvienam nuteistajam mirties bausme ji bus įvykdyta nukertant galvą.

1889 m. Paryžiuje pradėjo veikti kabaretas „Moulin Rouge“.

1948 m. žemės drebėjimas beveik visiškai sugriovė Turkmėnijos sostinę Ašchabadą.

1957 m. lietuvių jėzuitų iniciatyva Čikagoje įkurtas Čikagos lietuvių jaunimo centras.

1973 m. per svarbiausią žydų Jom Kipuro šventę Egiptas ir Sirija užpuolė Izraelį ir atsiėmė Sinajaus pusiasalio vakarinę dalį. Spalio 20 d. po sėkmingos kontraatakos Izraelis atsiėmė prarastas teritorijas ir įsiveržė į Siriją ir Egiptą. Tarpininkaujant JAV spalio 22-ąją šalys sudarė paliaubas.

Gimė

1745 m. – dailininkas, žymiausias klasicistinės dailės Lietuvoje atstovas Pranciškus Smuglevičius. Mirė 1807 m.

1873 m. – Šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis. Mirė 1929 m.

1876 m. – fotografas Janas Bułhakas. Vilniuje turėjo fotografijos ateljė, magistrato užsakymu fotografavo miesto architektūros paminklus. Išgarsėjo Vilniaus, jo apylinkių, kitų Lietuvos vietų impresionistinėmis fotografijomis. Mirė 1950 m.

1887 m. – Prancūzijos ir Šveicarijos architektas ir dailininkas, vienas žymiausių modernizmo atstovų, purizmo pradininkas Le Corbusier. Įvairiose valstybėse jo suprojektuoti pastatai yra paskelbti Pasaulio paveldo paminklu. Mirė 1965 m.

1940 m. – aktorius, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Budraitis.

1955 m. – dailės istorikas, muziejininkas Osvaldas Daugelis. Mirė 2020 m.

Mirė

1953 m. – rusų skulptorė Vera Muchina (65 m.). Žymiausias kūrinys – 24 m aukščio skulptūrinė grupė „Darbininkas ir kolūkietė“, sukurta 1937 metų Pasaulinės parodos Paryžiuje SSRS paviljonui, vėliau tapusi kino studijos „Mosfilm“ simboliu.

1981 m. islamo fundamentalistai Kaire per kariuomenės paradą nužudė Egipto prezidentą Anwarą as Sadatą (62 m.).

2007 m. – poetas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alfonsas Maldonis (78 m.).

2015 m. – popdainininkas, šlagerių karalius Stasys Povilaitis (68 m.).

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.