Lrytas.lt pateikia naujausią informaciją, kas iš politikos senbuvių šįkart tikrai nebepateks į Seimą.
Kitame parlamente nebebus senbuvių G. Kirkilo, J. Bernatonio, I. Šiaulienės
Kitos kadencijos Seime nebeliks parlamento senbuvių – „socialdarbiečių“ Gedimino Kirkilo, Juozo Bernatonio, Irenos Šiaulienės. Jie Seime dirbo po septynias, šešias kadencijas.
Pirmieji parlamento rinkimai nuo socialdemokratų atskilusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) buvo nesėkmingi – partija neįveikė rinkimų barjero, o jos lyderiai patyrė pralaimėjimą vienmandatėse apygardose.
LSDDP pirmininkas G. Kirkilas į Seimą buvo renkamas nuo 1992 metų be pertraukų. Visuomet jis parlamento nariu tapdavo pagal partijos sąrašą.
Šįkart Fabijoniškių vienmandatėje kandidatavęs politikas į antrą rinkimų turą nepateko.
Septintą kadenciją Seime baigia ir I. Šiaulienė. Šiemet ji dėl parlamentarės mandato varžėsi Klaipėdos Baltijos rinkimų apygardoje ir liko devinta tarp dvylikos kandidatų.
Nuo 1992-ųjų su pertrauka 2008–2012 metais Seimo nariu renkamam J. Bernatoniui taip pat nepavyko užsitikrinti septintosios kadencijos. Vilniuje Justiniškių-Viršuliškių apygardoje jis liko toli nuo patekimo į antrąjį turą.
Seime nebeliks ir kito senbuvio – Rimanto Jono Dagio. Jo šiemet įkurta Krikščionių sąjunga nesurinko nė 1 proc. balsų, o pats R. J. Dagys, pirminiais duomenimis, neiškovojo teisės varžytis dėl Seimo nario mandato antrajame ture Šilainių apygardoje.
Po keturių kadencijų parlamentą paliks ir buvusi „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė, šįkart kandidatavusi su LSDDP.
Seime taip pat nebebus Centro partijos-Tautininkų vadovo Naglio Puteikio, parlamentaro mandatą iš viso turėjusio keturias kadencijas.
Naujas parlamentas į pirmą posėdį turėtų rinktis lapkričio viduryje.
Smūgis buvusiems Seimo pirmininkams
Buvę Seimo pirmininkai Loreta Graužinienė, Artūras Paulauskas ir Vydas Gedvilas į naująjį Seimą nepateko.
Kaip rodo preliminarūs balsavimo rezultatai, rinkėjai per sekmadienį vykusius rinkimus neparodė jiems palankumo.
Pati save išsikėlusi Deltuvos rinkimų apygardoje buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ten liko šeštoji ir antrajame rinkimų ture nesivaržys.
Buvęs parlamento vadovas Artūras Paulauskas, kuris atstovauja partijai „Laisvė ir teisingumas“, Dzūkijos rinkimų apygardoje liko penktas.
Dar vienas buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas į Seimą mėgino patekti su Lietuvos žaliųjų partija Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje. Tačiau, negalutiniais VRK duomenimis, tarp visų kandidatų jis liko aštuntoje vietoje.
Beje, dabartiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui labiau pasisekė. Raudondvario rinkimų apygardoje jis pirmauja. Už parlamento vadovą atiduota 28,20 proc. balsų. V. Pranckietis antrajame rinkimų ture, kuris vyks spalio 25 d., susirungs su Seimo nare socialdemokrate Raminta Popoviene.
V. Pranckietis į Seimą mėgina patekti su Liberalų sąjūdžiu.
Primename, kad Seimo rinkimuose ketverių metų kadencijai renkamas 141 parlamentaras: 70 – pagal sąrašus ir 71 – vienmandatėse apygardose. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, atsižvelgus didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per pastaruosius rinkimus.
Iš viso rinkimuose dalyvauja 1754 partijų iškelti bei savarankiškai išsikėlę kandidatai, 1170 arba 66,7 proc. vyrų ir 584 arba 33,3 proc. moterų. Palyginti su 2016 metų rinkimais, į Seimą kandidatuoja 339 žmonėmis daugiau – prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.
