Žvanga būsimų studentų taupyklės: kiek kainuoja amerikietiška svajonė Europoje

Graži studijų ir gyvenimo aplinka, modernios mokymosi erdvės ir, žinoma, nesibaigiantys smagūs vakarėliai – šiuos „amerikietiškosios svajonės“ atributus galima išvysti tikriausiai kiekviename filme, kur vaizduojamas linksmas amerikiečių studentų gyvenimas.

Įvardijo studijų kainas amerikietiškuose universitetuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Įvardijo studijų kainas amerikietiškuose universitetuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Įvardijo studijų kainas amerikietiškuose universitetuose.<br>T.Bauro nuotr.
Įvardijo studijų kainas amerikietiškuose universitetuose.<br>T.Bauro nuotr.
Įvardijo studijų kainas amerikietiškuose universitetuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Įvardijo studijų kainas amerikietiškuose universitetuose.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Įvardijo studijų kainas amerikietiškuose universitetuose.<br> Norėdami studijuoti Amerikos universitetuose Europoje studentai turi pataupyti.
Įvardijo studijų kainas amerikietiškuose universitetuose.<br> Norėdami studijuoti Amerikos universitetuose Europoje studentai turi pataupyti.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 17, 2020, 3:36 PM, atnaujinta Oct 17, 2020, 3:53 PM

Tiesa, norintiems išbandyti studijas amerikietiškame universitete europiečiams nebūtina krautis lagaminų kelionei per Atlantą, mat daugiau nei dvi dešimtys Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų turi savo padalinius didžiuosiuose Europos miestuose, kaip kad Johno Caboto universitetas įsikūręs Romoje (Italija), Shillerio universitetas – Madride (Ispanija) ar Franklino universitetas – Lugane (Šveicarija).

Per pasaulį ritantis antrajai koronaviruso bangai savo kelionių planus keičia ne tik turistai, bet ir studijuoti svetur ketinantys studentai. Būsimi studentai, suprasdami, kad ruoštis kitų stojimui į užsienio universitetus reikia jau dabar, mat visas paraiškos pateikimo procesas trunka keletą mėnesių, pradėjo aktyvias žvalgytuves.

Spėjama, kad šiemet Europoje įsikūrę JAV universitetai sulauks didesnio studentų dėmesio, bet ekspertai įspėja, kad neretai apie nemokamas studijas svajojantys studentai rinkdamiesi amerikietiškas studijas Europoje turės gana plačiai atverti savo, o dažnu atveju ir savo tėvų, pinigines.

Amerikietiški ne tik universitetai, bet ir kainos

Svajojantiems apie studijas amerikietiškame universitete Europoje vertėtų nepamiršti, kai kainos taip pat – amerikietiškos.

Pavyzdžiui, jei norėtumėte studijuoti nuo 1962 metų Paryžiuje veikiančiame Amerikos universitete Paryžiuje (angl. The American University of Paris), vien vienerių metų mokslams reikėtų turėti apie 33 tūkst. eurų, o dar prie šios sumos prisidėtų ir pragyvenimo išlaidos. Kituose universitetuose studijų metų kaina prasideda nuo 10 tūkst. eurų ir gali siekti 100 tūkst. eurų metams ir daugiau.

Vis tik studentams svarbu ne tik studijų kaina, bet ir ateities perspektyvos, o amerikietiškieji universitetai Europoje gali pagirti gera absolventų įsiliejimo į darbo rinką statsitika.

Pavyzdžiui, Amerikos Richmondo universiteto Londone net 93 proc. absolventų per šešis mėnesius nuo studijų baigimo įsidarbina pagal specialybę.

Nors amerikietiški universitetai žada studentams pagelbėti įvairiomis stipendijomis – lyginant su studijų kaina – siūlomos sumos gana simbolinės ir skirtos motyvuoti studentą, o ne palengvinti jam finansinę naštą.

Europiečiai sutaupo

Amerikos Richmondo universiteto Londone tarptautinių studentų kuratorius Adamas Charltonas teigė, kad net ir veikdami Europoje, ameriekitiški universtetai organizuoja studijas pagal JAV galiojančią tvarką ir standartus.

„Tai šiek tiek skiriasi nuo to, kaip studijos organizuojamos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Ispanijoje. Studentas gauna amerikietišką universiteto baigimo sertifikatą ir priklausomai nuo Europos šalies ir universiteto specifikos specifikos gali gauti ir tos šalies, kurioje studijuoja sertifikatą.

Štai pavyzdžiui studijuojantiems Richnomdo universitete Londone bus suteikiamas tiek amerikietiškas, tiek britiškas aukštojo mokslo laipsnis, o besimokantys Franklino universitete Šveicarijoje gauna tik amerikietišką išsilavinimą patvirtinantį diplomą“, – teigė jis.

A. Charltonas atkreipė dėmesį, kad studijuojantiems amerikietiškuosiuose universitetuose Europoje tenka mažiau mokėti už mokslą nei jų kolegoms besimokantiems JAV: „Tai yra pigiau, bet to, tokie miestai, kaip viena ir Paryžius gali pasiūlyti ir puikų kultūrinį gyvenimą laisvu nuo studijų laiku. Studentai paprastai mokosi tarptautinėje aplinkoje, o savo studijų programa gali lanksčiai moderuoti patys“.

Amerikietiška mokymo sistema leidžia gana lanksčiai keisti studijų kryptį priklausomai nuo besikeičiančių paties studento prioritetų.

Studijų sistema skiriasi nuo europietiškos

Dažnai būsimus studentus truputį glumina tai, kad amerikietiška studijų sistema ir studijų modelis gerokai skiriasi nuo europietiškojo. „Europoje studentai mokosi pagal iš anksto sudarytą griežtą planą – prieš tai pasirinkus vieną specialybę.

Amerikiečiai turi kiek liberalesnę švietimo sistemą ir mokosi pagal tokį modelį, kuris užtikrina galimybę rinktis iš itin plataus programų spektro“, – pasakojo AMES sertifikuota tarptautinių studijų užsienyje konsultantė Rasa Juozapavičienė ir pridūrė, kada bakalauro studijos trunka dvejus, o magistro ketverius metus.

Per šiuos metus studentas kaupia ne tik savo pasirinktosios specialybės žinias, bet ir gretutinių dalykų, kuriuos studijų proceso metu pasirenka pats.

„Amerikietiškuosiuose universitetuose nėra griežtai sudėliotų dalykų ar suplanuotų programų ir pats studentas yra tarsi savo studijų programos sudarytojas ir renkasi tai, ką nori studijuoti“, – teigė ji ir patikslino, kad studentas turi galimybę mokytis tai, kas jį domina, be to, studentas pats susidaro mokomųjų dalykų sąrašą ir studijų tvarkaraštį. Tiesa, studento pasirinktą mokomųjų dalykų derinį dar peržiūri universiteto akademikai ir vertina, kiek toks „derinys“ yra sėkmingas.

Pirmieji du metai tokiame universitete dažniausiai skiriami jauno žmogaus asmenybės plataus spektro ugdymui, kitus du metus jis rengiamas kaip jaunas savo srities specialistas.

„Kartais studijas planuojantys jauni žmonės klausia, kada jiems rinktis amerikietišką studijų modelį, o kada geriau studijuoti pagal europietišką sistemą? Europietiškoji sistema iš tiesų puiki ir per ilgus šimtmečius puikiai sustyguota, bet ji skirta labiau tiems jauniems žmonėms, kurie žino, ko nori.

Tie, kurie nėra tikri dėl savo ateities studijų, kartais daro metų pertrauką (vadinamieji angl. gap year) arba renkasi vadinamuosius paruošiamuosius metus (angl. fundation year).

Kad nereikėtų rinkti kurio nors iš paminėtų sprendimų ir studijas pradėti nesugaištant metų, galima rinkti mokslus amerikietiškame universitete“, – sakė ji ir pridūrė, kad Europoje veikiančiuose amerikietiškuose universitetuose surinktus studijų kreditus vėliau galima nesunkiai perkelti į JAV universitetus ir sėkmingai tęsti studijas nuvykus į šią šalį.

Šia galimybe galima pasinaudoti ir keliaujant studijuoti pagal mainų programas į Australiją ar Kiniją, kur taip pat veikia amerikietiški universitetai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.