Gal vis dėlto vadovėlis – pagal jį bene aiškiausiai galima patikrinti kandidato pasirengimą bent jau kalbėti pagrindine užsienio kalba.
Tokia išvada peršasi, kai prezidentas G.Nausėda trečiadienį oficialiai paskelbė tą atnaujintą gerovės valstybės viziją, kuria remdamasis jis itin kibiai ir principingai žada egzaminuoti visus, besitaikančius į ministrų portfelius. Tiesa, ne visai suprantama, koks tas atnaujinimas ir kam jo reikėjo? Gal dėl to, kad rinkimus laimėjo dešinieji, o ne kairieji, į kuriuos ta vizija ir buvo taikyta?
Keistokai skamba ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado griežtas perspėjimas rinkimų laimėtojams dešiniesiems – esą laiko euforijai nėra, todėl jie tučtuojau turi jam pateikti aiškų ir konkretų kovos su pandemija planą.
Iš tiesų, naujajai valdžiai tą planą reikėtų turėti, tik nelabai galima prisiminti, kad G.Nausėda tokiu tonu būtų jo reikalavęs iš kadenciją baigiančių valdančiųjų visą pastarąjį pusmetį.
Vis dėlto įdomiausia, kaip tas galimų ministrų tikrinimas atrodys tikrovėje.
„Kandidate, ar jūs pritariate tam, kad Lietuva būtų stipri? O ar sieksite, kad Lietuvos gerovė būtų teisinga?“ Gal taip turėtų skambėti egzaminuojančio prezidento klausimai. Arba: „Kurį atsakymo į klausimą, kodėl turime investuoti į kultūrą, variantą renkatės. Pirmąjį – todėl, kad tai tautos savitumo, antrąjį – savivertės, trečiąjį – ekonominės pažangos ir socialinės gerovės garantas; ar, jūsų nuomone, teisingas ketvirtasis variantas – dėl visų trijų priežasčių?“
O gal paprasčiau būtų tiesiog paklausti: „Ar jūs už viską, kas gera, ir prieš viską, kas bloga?“ Ir dar paprašyti atmintinai padeklamuoti kokią nors ištrauką iš tos vizijos.
Taigi derėtų pripažinti, kad G.Nausėdos pirmtakė D.Grybauskaitė, siekdama pavaizduoti panelę mokytoją, o kartu valstybės šeimininkę, ir norėdama pasikabinėti prie jai nepatinkančių partijų ar jų kandidatų į ministrus, su tuo anglų kalbos tikrinimu buvo toli pažengusi, nors tuo metu tai irgi atrodė ir keistai, ir juokingai.
