Vienaip ar kitaip, tie skaičiai susiję – tuo, jog jie verda bendrame tirštos politinių rietenų, ambicijų ir užkulisių turgaus košės puode.
Tai, kad šalį greičiausiai valdys dešinioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicija, buvo aišku jau gerokai prieš antrąjį Seimo rinkimų turą. Jo rezultatai šias nuojautas patvirtino.
Tuo metu per dvi dešimtis mandatų praradę valstiečiai su nukraujavusiais socialdemokratais bei ne per įspūdingiausiai pasirodžiusiais „darbiečiais“ lieka opozicijos apkasuose.
Bene didžiausia su opozicijos mandatų skaičiumi susijusi intriga – ar socialdemokratų lyderis G.Paluckas laimės rinkimus Utenos vienmnadatėje apygardoje, kur perskaičiavus balsus pergalė pripažinta jo konkurentui konservatoriui E.Pupiniui. Penktadienio vakarą galiausiai paaiškėjo – pergalę švenčia E.Pupinis.
Nors iš pradžių nustatyta, kad varžovai surinko po 7075 balsus, atsiradus keliems pasiklydusiems išankstinio balsavimo vokams paaiškėjo, jog konservatorių parėmė 5 rinkėjais daugiau. Kairieji dar nenuleido rankų, balsai vėl buvo skaičiuojami Vilniuje, bet rezultatas nepakito. Vis dėlto absurdiškai atrodė tos vokų klajonės, taip pat kaip ir rinkimų prievaizdų reakcija – esą tai nieko bloga.
Negana to, paaiškėjo, jog apygardos rinkimų komisijos pirmininkė – E.Pupinio padėjėja Seime. Tai dar vienas priminimas, kokia ydinga yra partinė visų lygių rinkimų komisijų formavimo, gresiančio interesų konfliktu, tvarka.
Bet kokiu atveju, esant aiškiai bendrai politinei realybei, būtų logiška tikėtis, jog būsima naujoji valdžia trypčiotų ar slapukautų prie derybų ir postų dalybų stalo kuo mažiau. Juolab kai prie to stalo sėdi vienas toks didelis dalintojas, o už lango – daug sparčiau negu rudenėjantis oras prastėjanti šalies situacija. Ne tik epidemiologinė.
Liberalų sąjūdis iškart po rinkimų paskelbė, jog norėtų Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, taip pat Seimo pirmininko posto.
Seimo vadove liberalai siūlytų savo lyderę V.Čmilytę-Nielsen, ministrais – S.Gentvilą ir S.Kairį, o trečiosios kandidatūros neatskleidė.
Konservatoriai ir būsima premjerė I.Šimonytė, taip pat Laisvės partija kol kas paslaptingesni – konkrečių pavardžių neištarė, nors, be abejonės, įvairaus lygio neoficialiuose pokalbiuose jos svarstomos. Juk ten dar rikiuojasi ir save siūlančių opozicijos dietos per dvi kadencijas iškankintų politikų eilės.
Bet kol kas, regis, net patiems būsimiems valdantiesiems nėra aišku, kam jie, tarkime, pasiūlys svarų, bet itin rizikingą sveikatos apsaugos ministro portfelį.
Yra miglos ir bendros programos fronte. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pateikė savo pasiūlymų bendrai koalicijos programai paketus.
Šitie paketai tiesiogiai paimti iš partijų rinkimų programų, o bene konkrečiausi pasiūlymai – mažinti kai kuriuos pagrindinius mokesčius ar nebeduoti vadinamųjų vaiko pinigų visoms šeimoms, o tiktai vargingiausioms, taip pat įteisinti homoseksualių asmenų partnerystę.
Kol kas į tai reagavo tik visuomenė bei ekspertai, kurie sukritikavo siūlymus karpyti pavienius mokesčius ar vaiko pinigus.
Gali būti, kad tiek tokie mokesčių keitimų pasiūlymai, tiek homoseksualių asmenų santykių įteisinimas ar mažo kiekio lengvųjų narkotikų legalizavimas taip ir liks tik siūlymais, atidėtais neribotam laikui.
Tiesa, penktadienį būsima premjerė I.Šimonytė pažadėjo, jog nauji valdantieji iki penktadienio vakaro parengs koalicijos sutarties projektą, kuriame bus išdėstytos pagrindinės nuostatos, iššūkiai ir darbai, dėl kurių partijos gali sutarti.
Vadinasi, galima tikėtis, kad kitą savaitę valdžios formavimo ir orientavimosi aplinkoje darbai pagaliau kaip reikiant įsibėgės. Tačiau Seimo rinkimų pralaimėtojams tai, regis, mažiausiai rūpi.
Daiktus į portfelius besikraunantys sveikatos apsaugos ministras A.Veryga bei premjeras S.Skvernelis toliau kaltino dešiniuosius, kad jie į valdžią ateina esą nepasirengę, neturėdami ne tik kovos su pandemija, bet ir valstybės valdymo plano.
Pasak A.Verygos, jis jau seniai prašo būsimos valdžios atvesti įpėdinį, kad jis galėtų perimti darbus ir apžvelgti jo laukiančią Golgotą, tačiau dešinieji esą neria į šešėlį.
Pastarieji, žinoma, atkirto, jog visa tai melas, o esą nieko nedarė ir neketino daryti dabartinė valdžia, vengdama rizikos prieš rinkimus.
Čia lyderio marškinėlius vėl pamėgino užsivilkti šalies vadovas G.Nausėda. Pirmiausia jis paskelbė apie atnaujintą gerovės valstybės viziją.
Bendro pobūdžio gražių deklaracijų rinkinį šalies vadovas pažadėjo naudoti kaip būsimų ministrų egzaminavimo priemonę.
Be to, G.Nausėda pareikalavo iš rinkimų laimėtojų nedelsiant pateikti kovos su pandemija planą, o netrukus paskelbė pats suburiantis ekspertų bei specialistų tarybą, kuri tarsi ir turėtų tapti pagrindine tos kovos kelrode.
Būsimieji valdantieji ir jų šalininkai, ko gero, ne be pagrindo ėmė piktintis, jog prezidentas tokio plano ir taip griežtai iš baigiančios kadenciją valdžios nereikalavo. Savo ruožtu nueinantys valdantieji pareiškė (irgi ne be pagrindo), jog naujų tarybų kūrimas – perteklinis, galintis dar labiau destabilizuoti padėtį.
Sakoma, kad ginčuose gimsta tiesa, bet taip dažniausiai atsitinka, kai ginčijamasi iš esmės, o ne dėl ambicijų.
