„Anksčiau ar vėliau tiesa išaiškėja“, – mįslingai savo parodymus Apeliaciniame teisme pradėjo buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas 47 metų Saulius Gimžauskas.
Utenos mero Alvydo Katino bylą tyręs tuometis pareigūnas pripažino, kad dalis įrodymų ir parodymų jam pačiam kėlė abejonių, o tai, ką reikės įrodyti, priklausė nuo slaptų derybų aukštesnių pareigūnų kabinetuose.
Kas dalyvavo tose keistose derybose, o ko nebuvo galima iškviesti net į apklausą, S.Gimžausko teigimu, buvo sprendžiama Vilniuje. Buvo veikiama tarsi KGB laikais.
Saugojo kanclerio ramybę
„Nurimk, mums reikia politinio palaikymo“, – 2016 metų gegužės 20-osios pavakarę S.Gimžauskas telefonu išgirdo iš tuomečio STT direktoriaus pavaduotojo, dabar šiai tarnybai vadovaujančio Žydrūno Bartkaus.
STT vadovų skambučių eiliniai pareigūnai sulaukdavo retai, todėl S.Gimžauskas prisimena ne tik tikslią jo datą, bet ir tai, kad telefonas suskambo jam po darbo apsiperkant parduotuvėje „Maxima“.
Pamokyti panevėžietį pareigūną Ž.Bartkus nutarė tuomet, kai S.Gimžauskas nusprendė iškviesti į apklausą tuometį Vyriausybės kanclerį Alminą Mačiulį.
Aiškindamasis tuometės Vyriausybės sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės namo remonto aplinkybes S.Gimžauskas buvo apklausęs jau ne vieną Vyriausybės kanceliarijos darbuotoją.
„Kai atėjo eilė apklausti A.Mačiulį, kažkodėl kilo didžiulė problema, kurią spręsti ėmėsi Ž.Bartkus. Man buvo liepta važiuoti pas kanclerį į kabinetą ir ramiai su juo pasikalbėti“, – pasakojo nuotoliniu būdu su teisėjais bendravęs S.Gimžauskas.
Reikėjo politikų palaikymo
Iš tarnybos pasitraukęs pareigūnas svarstė, kad Ž.Bartkus apie politinį palaikymą užsiminė dėl skandalingų to meto įvykių.
Prieš kelias dienas buvo sulaikytas tuometis Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, o Europos Parlamentui reikėjo įrodyti, kad tuometis jo narys Rolandas Paksas įvykdė nusikaltimą, už kurį jam reikia panaikinti neliečiamybę.
Nors STT vadovams tai nepatiko, S.Gimžauskas vis dėlto apklausė Vyriausybės kanclerį ir tai padarė Panevėžyje. „Išsikviečiau, apklausiau ir nieko nenutiko“, – pasakojo buvęs pareigūnas.
Tačiau jau netrukus suprato, kad kažkas nutiko, – prasidėjo jo darbo patikrinimai, atestacijos.
Atsisakęs klusniai vykdyti prieš politikus keliaklupsčiaujančių STT vadovų nurodymus apklausti Vyriausybės kanclerį jo kabinete S.Gimžauskas buvo perkeltas į žemesnes pareigas, o vėliau visai paliko tarnybą.
Jis neslėpė iš tarnybos pasitraukęs dėl nesutarimų su STT Panevėžio valdybos vadovu Žydrūnu Krampalcu.
„Aš nesutikau su jo darbo metodais, perteklinių priemonių naudojimu. Man nepatiko visi tie prisipažinimai – negalima žmogaus perspausti, reikia jį išklausyti“, – kalbėjo S.Gimžauskas.
Pasiskundė savo noru?
Buvęs STT tyrėjas atskleidė, kad įtartinų apklausų buvo ir Utenos mero A.Katino byloje. Jam teko ne kartą apklausti bendrovės „Utenos melioracija“ generalinį direktorių Lionių Purvinį.
„Aš užrašiau viską, ką jis sakė, bet jaučiau, kad čia kažkas ne taip. Pats nemačiau, bet darau prielaidą, kad jis dar prieš tai buvo bendravęs su STT pareigūnais“, – pasakojo S.Gimžauskas.
2015 metais STT buvo pradėjusi su „Utenos melioracija“ susijusį tyrimą.
Bendrovės direktorių pareigūnai pirmą kartą apklausė spalio 14-ąją, kai į „Utenos melioraciją“ atvažiavo daryti kratos. S.Gimžausko teigimu, tuomet L.Purvinis papasakojo apie savo pažintį su dabar jau mirusiu Dž.Žiugždienės vyru.
Po kelių dienų, spalio 21 dieną, L.Purvinis pats atvyko į STT ir parašė pareiškimą, kad Utenos meras jam nurodė suremontuoti Dž.Žiugždienės namo stogą.
Verslininko pareiškimą dalyvaujant jo advokatui priėmė S.Gimžauskas, bet teisme pareigūnas prisipažino jau tuomet abejojęs, ar šis pareiškimas buvo savanoriškas. Jis neatmetė, kad su verslininku jau galėjo būti bendravę jo kolegos.
Prieš įtarimus – pasiūlymas
Savotiškose derybose su STT dar prieš pareiškiant įtarimus tvirtino dalyvavęs ir pats A.Katinas.
Išgirdęs, kad STT ruošiasi pradėti kažkokį su juo susijusį tyrimą, Utenos meras pats nutarė nuvykti pas Ž.Krampalcą.
A.Katino tvirtinimu, jam buvo siūloma šiek tiek prisipažinti, o pareigūnai už tai žadėjo pritaikyti švelnesnius Baudžiamojo kodekso straipsnius.
A.Katinas prisiminė, jog Ž.Krampalcas jam sakęs, kad juos taip pat kažkas spaudžia ir reikalauja rezultatų.
Utenos meras nesijautė padaręs kokį nors nusikaltimą, prisipažinti nesutiko, o STT ėmėsi tyrimo.
Nurodė ar paprašė?
Tačiau tame tyrime liko nemažai spragų. Pareigūnų ne kartą apklaustas L.Purvinis keitė parodymus, o šią bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme pasakė, kad A.Katinas ne nurodė, o prašė padėti vienišai moteriai.
Prokuroras Ramūnas Pačebutas teisme teigė, kad pakeisti parodymus L.Purvinis galėjo bijodamas A.Katino įtakos.
Prokuroro teigimu, L.Purvinis siekė palaikyti gerus santykius su meru, nes „Utenos melioracija“ dalyvaudavo savivaldybės viešųjų pirkimų konkursuose.
Seklius nuvylė ir Utenos mero kabinete sumontuota slapta klausymosi įranga.
Ji nuolat gedo, o vaizdo įrašai buvo itin nekokybiški.
Svarbių pokalbių neįrašė
Bylai pasiekus teismą pareigūnams taip ir nepavyko rasti svarbių pokalbių įrašų.
A.Katino kabinete sumontuota sekimo įranga lyg tyčia sugedo tuomet, kai meras buvo išsikvietęs bendrovės „Utenos melioracija“ vadovą L.Purvinį ir bandė išsiaiškinti, ar remontuojant Dž.Žiugždienės namo stogą nebuvo padaryta kokių nors pažeidimų.
Kodėl iš daugybės slapta įrašytų pokalbių dingo kaip tik tie, kurie svarbūs bylai? Prokuroras R.Pačebutas Apeliaciniame teisme dėjosi nustebęs ir ne kartą tikino apie įrangos gedimus tuomet nieko nežinojęs.
Todėl teismui jis siūlė surasti STT jau nebedirbantį S.Gimžauską, kad jis paaiškintų, kada sugedo ir kada buvo išmontuota A.Katino kabinete buvusi įranga.
Nesislapstė, bet nerado
Tarnybą palikęs S.Gimžauskas buvo išvykęs į užsienį ir įsidarbinęs statybininku.
Nors tuo metu „Lietuvos ryto“ žurnalistai nesunkiai susisiekdavo su Vokietijoje dirbančiu S.Gimžausku, prokuroras teismui aiškino, kad jam niekaip nepavyksta jo surasti.
Po tokių prokuroro paaiškinimų teismas net norėjo paskelbti buvusio tyrėjo paiešką.
Su teismu pats susisiekęs, bet dėl ligos su teisėjais nuotoliniu būdu bendravęs S.Gimžauskas pareiškė, kad šioje istorijoje geresnis liudytojas galėtų būti pats prokuroras.
„Prokuroras – tikras melagis, – iš žiniasklaidos sužinojęs, kad yra kviečiamas pasiaiškinti apie dingusius įrašus, „Lietuvos rytui“ pareiškė S.Gimžauskas. – Man labai keisti ne tik R.Pačebuto aiškinimai teismui, jog nepavyksta su manimi susisiekti, bet ir tai, kad aš esą galiu paaiškinti apie dingusius įrašus.
Buvęs tyrėjas tvirtino, kad R.Pačebutas daug geriau už jį žino visas problemas, iškilusias naudojant slapto klausymosi priemones: „Aš net teoriškai nebūčiau galėjęs šiuose įrašuose ko nors pakeisti, iškirpti ar suklastoti. Viską kontroliavo Ž.Krampalcas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Darius Glumbakas, STT 2-oji valdyba ir STT centrinis aparatas. Apie viską žinojo ir R.Pačebutas.“
Nuvylė įrašo kokybė
S.Gimžauskas vienas pirmųjų peržiūrėdavo ir perklausydavo mero kabinete darytus įrašus. Jis pirmasis pamatė ir įrašą, kaip viena gyventoja į mero kabinetą atėjo su buteliu brendžio.
„Pagalvojau: pagaliau užfiksavome, bet kai pamačiau, ką užfiksavome, tai buvo katastrofa – įrašas buvo žiauriai nekokybiškas“, – Apeliaciniame teisme pasakojo buvęs pareigūnas.
Jo teigimu, įraše buvo matyti tik siluetai, bet iš bendro konteksto buvo galima suprasti, kad buvo atneštas butelis.
S.Gimžauskas teigė girdėjęs žodį „brendis“ ir iš mero reakcijos supratęs, kad jis labai nustebo.
Ką A.Katinas darė su atneštu buteliu, įraše visai nematyti. Nepaisant to, pagal šį įrašą Utenos merui iš pradžių buvo pareikštas įtarimas.
„Kas kaip žiūri, tą ir mato. Jei būtų mano valia, su tokiu įrašu aš neičiau į teismą“, – dėl nekokybiškų įrodymų apgailestavo S.Gimžauskas.
A.Katinas ne kartą stebėjosi, kad iš įrašo visiškai dingo kelios sekundės, kai jis liepė moteriai pasiimti atneštą butelį. Įrašas vėl atsinaujino tik tuo momentu, kai jie atsisveikino.
Vietoj patyrusio – naujokas
STT vadovų nurodymams nepaklususiam S.Gimžauskui vėliau buvo užkirstas kelias siekti karjeros.
Netrukus po triukšmo dėl A.Mačiulio apklausos STT Panevėžio valdybos vadovas Ž.Krampalcas parašė tarnybinį pranešimą tuomečiam STT direktoriui Sauliui Urbanavičiui ir paprašė, kad jis panaikintų prieš kelis mėnesius savo pasirašytą įsakymą dėl S.Gimžausko paskyrimo eiti Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas.
Šį prašymą S.Urbanavičius nedelsdamas patenkino, ir S.Gimžauskas buvo sugrąžintas į buvusias vyriausiojo tyrėjo pareigas.
Tuo metu naujuoju skyriaus viršininku buvo paskirtas beveik jokios patirties neturintis tuometis Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės padėjėjas Gediminas Vizbaras.
Toks pasirinkimas pribloškė ne vieną ilgametį STT Panevėžio valdybos darbuotoją.
„Jei žmogus būtų bent vertas tų pareigų – bala nematė. Tačiau čia buvo Ž.Krampalco įpirštas jaunuolis, kuris net nežino, nuo ko pradėti. Na, netinku aš, bet ir, be manęs, skyriuje buvo daug patyrusių specialistų“, – tuomet piktinosi S.Gimžauskas.
Teismas panaikino įsakymą
Tuomet S.Gimžauskas ryžosi iki šiol negirdėtam žingsniui – jis ne tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė STT direktoriaus sprendimą G.Vizbarą skirti skyriaus viršininku, bet ir Ž.Krampalcą apkaltino savų žmonių stūmimu į priekį.
Teismas nustatė, kad STT direktorius pažeidė įstatymus, ir panaikino įsakymą G.Vizbarą skirti skyriaus vadovu. Kolegijos nuomone, nebuvo sudarytos visiems lygios galimybės varžytis dėl posto.
Karjerai užkirto kelią
Tačiau STT vadovai rado būdą, kaip padaryti, kad S.Gimžauskui būtų užkirstas kelias siekti skyriaus vadovo posto, o naujuoju viršininku taptų tas pats G.Vizbaras.
Pagal STT direktoriaus įsakymą buvo nustatyta savotiška aukštų pareigų paskyrimo tvarka – norėdamas pakilti karjeros laiptais STT darbuotojas turėjo būti atestuotas ir įvertintas „labai gerai“.
Tuo metu STT panoręs dirbti žmogus iš kitos darbovietės aukštas pareigas galėjo gauti faktiškai be jokios atrankos, tik pasiūlius vadovui.
Tad tas pats Ž.Krampalcas, kurį S.Gimžauskas apkaltino saviškių protegavimu, vasario mėnesį atliko buvusio savo pavaduotojo neeilinę atestaciją ir jo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, ir tai sutrukdė jam tapti skyriaus vadovu.
Po šio sprendimo S.Gimžauskas nutarė pasitraukti iš STT. Pareigūnas tikėjosi, kad tarnybos vadovai bent bandys sužinoti, kodėl patyręs tyrėjas, daugiau kaip 10 metų nepriekaištingai išdirbęs tarnyboje ir atskleidęs daugybę nusikaltimų, traukiasi, tačiau niekam jis nebuvo įdomus.
„Esu įsitikinęs, kad jei būčiau pažadėjęs viską aklai daryti kaip jie nori, dabar toliau vadovaučiau skyriui“, – teigė S.Gimžauskas.
