Seimo rūmuose šiomis dienomis vykstančios visuotinės kraustynės iš vienų kabinetų į kitus buvusį Kultūros komiteto pirmininką kol kas aplenkia.
„Kabinetas, kuriame įsikūręs R.Karbauskis, ir toliau priklausys valstiečiams.
Nebent patys valstiečiai nutartų, kad jame turėtų įsikurti kas nors kitas“, – „Lietuvos rytui“ sakė Seimo kanclerio pareigas laikinai einantis Marius Žiūkas.
R.Karbauskis įsikūręs buvusiame Seimo kanclerio kabinete, kurį iškart nusižiūrėjo valstiečiams patekus į valdžią 2016 metų rudenį. Dėl to iš patalpų teko skubiai išsikelti tuometei kanclerei Daivai Raudonienei.
Parlamentarai tada svarstė, esą politikas taip norėjo parodyti, kas bus tikrasis Seimo rūmų šeimininkas.
„Sakyčiau, kiek per anksti pradėta šeimininkauti“, – sužinojusi, kad R.Karbauskis sau kabinetą pasiskyrė be jos žinios, tuomet rūstavo ir kadenciją baigianti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Liks ten, kur patiko
Pats R.Karbauskis aiškino, jog esą niekada neturėjęs išskirtinių pageidavimų dėl kabineto: „Kokį davė, tokį ir ėmiau.“
Politikui antrino ir buvusi Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė. Jos teigimu, savo kabinetą buvusi Seimo kanclerė valstiečių lyderiui užleido nieko neraginama ir R.Karbauskis liks jame, nes ten jam patiko.
Bet R.Baškienė tikino, kad Seimo kanclerei priklausiusio kabineto R.Karbauskis neužėmė jėga: „Jam šis kabinetas buvo pasiūlytas kaip didžiausios frakcijos seniūnui. Jis yra patogioje vietoje, arti Seimo posėdžių salės. Matyt, todėl.“
Parlamentarė mano, kad taip pat yra logiška, jog šios patalpos toliau paliekamos valstiečiams, kurie naujajame Seime turės antrą pagal dydį frakciją.
„Tai labai didelė frakcija ir R.Karbauskis nėra eilinis Seimo narys“, – kalbėjo pati iš erdvaus Seimo vicepirmininko į gerokai kuklesnį kabinetą persikraustanti R.Baškienė.
Opozicija – margaspalvė
Vis dėlto gali būti, jog R.Karbauskis naujame Seime turės tenkintis tik frakcijos seniūno pareigomis. Mat valstiečiams neužtenka balsų, kad jų atstovas automatiškai užimtų privilegijuotą opozicijos lyderio postą.
Be jokio derinimo su kitomis opozicijai priklausančiomis frakcijomis, valstiečių atstovui šis postas galėtų atitekti tik tuo atveju, jeigu jie turėtų daugiau nei pusę visų balsų. Todėl valstiečiams dėl opozicijos posto gali tekti tartis su socialdemokratais bei „darbiečiais“ ir juo dalytis, kaip tai darė ligšiolinė opozicija.
Bet valstiečiams pastarųjų gal ir nereikėtų, jeigu jie sudarytų sąjungą su besisteigiančia dar viena nauja frakcija.
Naujausiomis žiniomis, ją buria į Seimą patekę trys „socialdarbiečiai“ (Andrius Palionis, Zigmantas Balčytis ir Jonas Pinskus), su Žaliųjų partija į Seimą kandidatavęs Algirdas Butkevičius bei patys save išsikėlę Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas ir Domas Griškevičius. Tiesa, neaišku, ar ši marga draugija pasiskelbs opozicine.
Anksčiau svarstyta, kad prie šios kompanijos gali prisišlieti ir trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, tačiau jie esą apsisprendė priklausyti Mišriai Seimo narių grupei. Čia turėtų būti ir savarankiškai į Seimą kandidatavęs buvęs valstiečių atstovas Vytautas Bakas.
Premjeras rinktųsi šešėlį
Dar neaišku ir tai, ką valstiečiai pasodintų į opozicijos lyderio kėdę, jeigu tokią gautų. R.Baškienė tikino, kad to frakcija nesvarstė.
Tačiau premjero pareigas einantis Saulius Skvernelis jau pareiškė, kad nesikratytų šešėlinės Vyriausybės vadovo arba opozicijos lyderio posto.
Tuo metu R.Karbauskis, delfi.lt paklaustas, ar S.Skvernelis galėtų tapti opozicijos lyderiu, kol kas tvirtino to negalįs nei patvirtinti, nei paneigti: „Gandai lieka gandais, sprendimas nėra priimtas. Bet negaliu neigti tų gandų, taip gali būti.“
Mįslės dėl vicepirmininkų
Bet S.Skvernelis trečiadienį tvirtai pasakė, kad nekandidatuos į Seimo vicepirmininkus. R.Karbauskis šio posto irgi nesitiki, nes neabejoja, kad jo kandidatūra nesulauktų reikiamos valdančiųjų paramos.
Neoficialiomis žiniomis, į šį postą valstiečiai gali pasiūlyti buvusią frakcijos seniūno pavaduotoją Aušrinę Norkienę. Tiesa, nežinia, ar ji bus priimtina būsimai Seimo vadovei.
Kaip žinoma, valdančiąją frakciją sudarančios trys partijos susitarė, kad į šį postą bus siūloma Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Politikė kol kas neatsako, kiek norėtų turėti pavaduotojų, kurių pagal Seimo statutą gali būti net septyni. Į vieną iš šių postų taikosi socialdemokratų vedlys Gintautas Paluckas.
Konservatoriai svarsto, kad Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju galėtų būti parlamento senbuvis Jurgis Razma, nes abejojama, ar paramos slaptame balsavime sulauktų Gabrielius Landsbergis.
Pastarojo kandidatūrai į Seimo vicepirmininkus iš anksto prieštarauja ne tik valstiečiai ir jų lyderis, bet raukosi ir kai kurie valdantieji.
Beje, R.Karbauskis labai sunkiai įsivaizduoja, kad G.Landsbergis galėtų pretenduoti ir į ministrus: „Žmogus realiai jokio vadovaujamo darbo nėra dirbęs, ar gebėtų, ar ne, tikrai sunku vertinti.
Išskyrus vadovavimą partijai, kuris taip pat buvo nelabai sėkmingas, tai vadovaujamo darbo nebuvo. Vadovavo opozicijai, bet jos taip pat nebuvo, tai buvo propagandinis institutas ir kūrė propagandą, o ne telkė opoziciją.“
