Nepasitenkinimo dėl A.Mazuronio kandidatūros neslėpė tiek valstiečių frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, tiek socdemų frakcijos vadovas Algirdas Sysas.
Jų teigimu, praktika, kai vicepirmininku tokiomis aplinkybėmis skiriamas mažiausios opozicinės partijos atstovas, yra netinkama. Tuo tarpu valdančiųjų atstovai pateikė kiek kitokią versiją. Pasak jų, dėl šios situacijos kalti patys opozicinių partijų atstovai.
Primename, kad opozicijai priklausys du parlamento vicepirmininkų postai. Todėl, paskyrus A.Mazuronį, opozicija, kurią sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), LSDP, Darbo partija ir mišri Seimo narių grupė, galės deleguoti dar vieną kandidatą.
R.Karbauskis prisiminė partijų praeitį
„Mes tikėjomės, kad, kaip ir vykdavo anksčiau, Seimo Pirmininkas pasiūlys vienu iš savo pavaduotojų skirti didžiausios opozicinės frakcijos atstovą. To visų, net ir politologų, nuostabai, Seimo Pirmininkė sąmoningai ir nieko nepaaiškinusi nepadarė. O pavaduotoju tapti pasiūlė pačios mažiausios Seime opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovui Andriui Mazuroniui.
Čia norom nenorom prisimeni, kad visos trys partijos, jau atstovaujamos Seimo vadovybėje – konservatoriai, liberalai ir Darbo partija, turi bendrą vardiklį – ryšius su MG Baltic koncernu ir byla vis dar nagrinėjama teisme.
Dvi partijos (liberalų bei darbo) teisiamos politinės korupcijos bylose, o konservatorių lyderį G.Landsbergį puikiai atsimename epizode, kuomet jis su MG Baltic vadovybe 2016 metais derinosi TS-LKD rinkimų programą. Gal būtent tai tapo vienijančiu faktoriumi?“ – tokius klausimus po A.Mazuronio paskyrimo socialiniame tinkle „Facebook“ kėlė valstiečių lyderis.
Pats A.Mazuronis tikino, kad frakcija sulaukė paklausimo dėl galimo kandidato į vicepirmininkus. Tačiau pripažino, kad galutinį sprendimą jam teko priimti posėdžių salėje.
„Gal jus nustebinsiu ir valstiečius, kaip šiandien nustebinau, Darbo partija su nauja valdančiąja dauguma nesutarė visiškai nieko. Klauskite Seimo pirmininkės, dėl ko teikė. Paklausė frakcijos, ar siūlytumėte, ką siūlytumėte – mane siūlytumėte“, – penktadienį aiškino jis.
A.Mazuronis patikino, kad savo kandidatūrą pamatė atėjęs į salę ir susipažinęs su posėdžio darbotvarke. „Tiesiog per kokias gal 15 sekundžių“, – paklaustas, per kiek laiko apsisprendė, atsakė naujasis Seimo pirmininkės pavaduotojas.
Kalta pati opozicija
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas portalui lrytas.lt aiškino, kad dėl tokios situacijos nemaža dalimi kalta pati opozicija.
„Visų pirma, opozicija patys nesusitarė ir pradėjo skaldytis. Tai akivaizdžiai matosi: R.Karbauskis sako, kad sutelkė opoziciją, o G.Paluckas sako – nieko panašaus nėra. Antras dalykas V.Čmilytė-Nielsen negali teikti kandidato į vicepirmininkus, kuris gali nepraeiti, dėl kurio nėra sutarta. Tai sutarėme dėl A.Mazuronio ir teikiame jį. Kaip matome, jis gavo net 84 balsus – tikrai labai daug.
Nepaderintos, neaptartos kandidatūros būtų pramestos, kaip kad anos kadencijos pradžioje buvo teikta buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus kandidatūra. Ir žmogui karjerą sugadini, ir partija, kurios kandidatą prameta, tampa priešu. Natūralu, kad V.Čmilytė-Nielsen turėjo teikti tą žmogų, dėl kurio nebūtų kilę tokių dalykų. Kad opozicija nesugebėjo artikuliuotai pateikti kandidatų, kurie turi palaikymą, tai ir opozicijos kaltė“, – teigė E.Gentvilas.
„Už“ A.Mazuronį savo balsus slaptame balsavime penktadienį atidavė 84 Seimo nariai, „prieš“ – 38, susilaikė šeši, sugadintas buvo vienas balsavimo biuletenis.
Opozicijos kaltę pripažino ir į vicepirmininkus penktadienį paskirtas valdančiųjų atstovas, konservatorius Jurgis Razma.
„Nieko ypatingo neįvyko. Seimo Statutas tuo klausimu sako, kad pavaduotojų skyrimas nėra sprendžiamas frakcijų kandidato delegavimo pagrindu. Yra pasakyta, kad teikia Seimo pirmininkas, pasitaręs su frakcijomis.
Valstiečiai ir socialdemokratai šiuo požiūriu neparodė reikiamos teisinės ir konstitucinės kompetencijos bei politinės brandos, sprendžiant šį klausimą. Jie viešai paskelbė savo kandidatus, nepasitarę su pirmininke ar tuo metu dar būsima pirmininke. Darbo partijos frakcijos atstovai, mano žiniomis, kalbėjosi. Gal ir kandidato asmenybės tinkamumas nemažai lėmė. Tai išėjo, kaip išėjo“, – kalbėjo jis.
Iš tiesų, kaip nurodo Seimo Statuto 29 straipsnio septintasis punktas, Seimo pirmininkas „teikia Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūras Seimui“.
Neįtikęs būtų ir kitoks sprendimas
E.Gentvilas pripažino, kad šioje situacijoje galėjo suveikti ir užkulisiniai momentai. Tačiau kartu jis patikino, kad jei Seimo pirmininkė būtų pateikusi kandidatūrą, kuri nebūtų sulaukusi palaikymo, jai vėlgi būtų tekę atlaikyti kritikos laviną.
„Žinoma, dabar čia visi įžvelgia Viktorijos klastingus žaidimus. Ką darysi? Jeigu V.Čmilytė-Nielsen nėra kvaila ir nesileidžia apmulkinama, tai nereiškia, kad ji yra klastinga. Kodėl ji turi daryti žingsnį, kuris iš karto ją pastatytų į blogą padėtį.
Pavyzdžiui, teikti kandidatą ar kandidatę, kuris ar kuri nepraeitų. Tai Seimo pirmininkės pirmasis žingsnis atrodytų keistai ir iš jos šaipytųsi, kad ji nesugebėjo pasiekti kompromiso bei pateikti kandidatą, dėl kurio yra sutarimas.
Aišku, yra tie užkulisiai ir kitaip nebūna“, – sakė jis.
Tuo tarpu J.Razma ragino opoziciją nevertinti pirmojo paskyrimo dramatiškai, nes opozicija turi ir kitų postų.
„Kalbant apie opozicijai tenkančius postus, reikia matyti visumą – ne tik vieną pavaduotoją, kuris paskirtas pirmas. Juk yra Audito komiteto pirmininkas, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ar pirmininkė, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, opozicijos lyderis.
Tai galiausiai, manau, opozicijos atstovavimas bus išspręstas pagal frakcijų dydį“, – patikino jis.
