Du kandidatus į šias pozicijas pateikė konservatorių frakcija, vieną – Laisvės partija, vieną – opozicija. Po Seime vykusio pirmojo slapto balsavimo paaiškėjo, kad vienintelei opozicijos, tiksliau, valstiečių pateiktai kandidatei Aušrinei Norkienei pritrūko balsų.
Seimo posėdyje dėl to buvo paskelbta pusvalandžio pertrauka. Su frakcijomis buvo tariamasi, kieno kandidatūrą kelti toliau. Po valstiečių nesėkmės, šansas nusišypsojo socialdemokratams. V.Čmilytė-Nielsen pranešė, kad į vicepirmininkus bus teikiama socialdemokratų atstovo J.Sabatausko kandidatūra.
„Esu trečias eilėje. Penktadienį paskirtas vienas vicepirmininkas nuo opozicijos, šiandien buvo antras bandymas paskirti, aš esu trečias bandymas“, – per jo kandidatūros pateikimą Seime sakė J.Sabatauskas.
Per slaptą balsavimą „už“ jo kandidatūrą buvo 77 Seimo nariai, 31 – „prieš“, susilaikė 11. Du biuleteniai rasti negaliojantys.
Valstiečiai piktinosi, kad nebuvo pritarta antram jų kandidatui
Valstietis Tomas Tomilinas piktinosi V.Čmilytės-Nielsen pasirinkimu opozicijai skirtą vicepirmininko postą perleisti socialdemokratams. Jis tvirtino, kad valstiečiai po A.Norkienės nesėkmės visgi būtų siūlę kitą frakcijos narį – Joną Jarutį – kaip kandidatą į šį postą.
„Mes pateikėme jums kandidatūrą J.Jaručio, bet jokio grįžtamojo ryšio nesulaukėme ir tiesiog įėję į salę gavome kaip su skuduru į nosį, kad jau viskas nuspręsta ir ta konsultacija buvo visiškai grynas formalizmas“, – kritikos naujajai parlamento vadovei negailėjo T.Tomilinas.
V.Čmilytė-Nielsen atšovė, kad nuėjusi į valstiečių frakciją pirmiau sulaukė ne siūlymų, o daugybės nesusijusių su vicepirmininko teikimu klausimų, ir prašė nekaltinti jos opozicijos negerbimu, nes jos siūlomas kandidatas J.Sabatauskas ir yra iš opozicijos.
Anot jos, gavusi abiejų kandidatų pavardes, Seimo pirmininkė visgi apsisprendė rinktis J.Sabatauską.
Išrinkti trys nauji Seimo vicepirmininkai, A.Norkienė nepraėjo
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija turės dar du vicepirmininkus – jais tampa frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja R.Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Seimo narys, konservatorius P.Saudargas.
R.Morkūnaitę-Mikulėnienę palaikė 97 parlamentarai, „prieš“ balsavo 26, susilaikė 9. „Už“ P.Saudargą balsavo 117 Seimo nariai, „prieš“ – 11, susilaikė 5. Laisvės partija iš viso turės vieną Seimo vicepirmininką – juo tampa V.Mitalas. Jis palaikymo sulaukė iš 78 parlamentarų, „prieš“ balsavo 43 Seimo nariai, susilaikė 11.
Dėl vieno likusio vicepirmininko posto, tenkančio opozicinėms frakcijoms, teko kovoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai su A.Norkienės kandidatūra bei Lietuvos socialdemokratų partijai, siūliusiai į šį postą J.Sabatauską.
Prieš pat posėdį paaiškėjo, kad V.Čmilytė-Nielsen iš pradžių pasirinko valstiečius su A.Norkiene. Tiesa, slaptame balsavime jai pritrūko balsų. „Už“ A.Norkienę balsavo 57 parlamentarai, „prieš“ – 47, susilaikė 29. Vienas biuletenis buvo sugadintas.
Primename, kad Seimo vicepirmininkais praėjusį penktadienį jau išrinkti konservatorius Jurgis Razma, kuris tapo pirmuoju pavaduotoju, ir netikėtumu, iššaukusiu pirmuosius kivirčus, tapęs Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tuomet tvirtino nesuprantantis naujosios Seimo vadovės sprendimo į vicepirmininkus skirti ne didžiausios, o mažiausios opozicinės frakcijos atstovą, o tai taip esą dešinieji pamina opozicijos ir jų rinkėjų teises.
R.Karbauskis: „Čia spjūvis ne į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o į rinkėjų valią“
Didžiausiosios opozicinės valstiečių Seimo frakcijos kandidatės A.Norkienės nepaskyrimas parlamento vicepirmininke yra spjūvis į rinkėjų valią, teigia šios frakcijos seniūnas R.Karbauskis. „Čia spjūvis ne į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o į rinkėjų valią“, – pareiškė politikas.
Paskelbus apie neišrinktą vicepirmininką, Seimo vadovė V.Čmilytė-Nielsen paskelbė pusvalandžio pertrauką konsultacijoms su frakcijomis. „Daroma viskas, kad mes neturėtume pavaduotojo, ir tai yra pirmas kartas Lietuvos seimų istorijoje, kada tokia didelė frakcija neturi savo pavaduotojo“, – sakė R.Karbauskis.
„Toks yra daugumos sprendimas, tokia yra politinė kultūra, jie ją vadina nauja, ir iš tiesų nauja, dar taip nebuvo. 2016 metais mes balsavome už konservatorių kandidatę“, – pridūrė jis.
R.Karbauskis tvirtino, kad antradienio rytą valstiečiai Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen teiravosi, ar pateikus kitą kandidatūrą vietoj A.Norkienės, būtų garantija, jog ją palaikytų parlamento dauguma.
„Atsakymo nebuvo jokio. Vadinasi, tai yra sprendimas, kad jokiu būdu negalėtų būti valstiečių atstovo Seimo pirmininku pavaduotoju“, – sakė R.Karbauskis.
Jis teigė, kad kito kandidato į Seimo vicepirmininkus valstiečiai neteiks. „Manau, kad spektaklio su kitais kandidatais mes nežaisime“, – teigė jis.
A.Sysas perspėjo valdančiuosius
Pateikus A.Norkienės kandidatūrą, be vicepirmininkų grėsė likti socialdemokratams, nes jų kandidatas J.Sabatauskas nebuvo pateiktas. Frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė tokį pasirinkimą vertinantis blogai ir perspėjo valdančiuosius, kad vieną dieną jiems atsirūgs.
„Aš manau, kad vertinsime blogai. Aš jau pirmą dieną kalbėjau, kad ne nuo tos pusės pradėjo teikimą. Yra tokia teisė valdančiajai daugumai formuoti taip, kaip jiems naudinga. Mes darysime išvadas. Prireiks kažkada ir mūsų balsų. Keršysime“, – situaciją komentavo A.Sysas.
Tiesa, nors jų kandidato naujoji Seimo pirmininkė nepasirinko, A.Sysas patikino, kad socialdemokratai palaikys valstiečių kandidatės A.Norkienės kandidatūrą.
Palaikymo tikisi iš visų frakcijų
Konservatorių kandidatas į Seimo vicepirmininkus P.Saudargas dar prieš balsavimą dėkojo bendražygiams už išreikštą pasitikėjimą ir sakė besitikintis visų frakcijų palaikymo slaptame balsavime dėl jo kandidatūros.
„Manau, kad šiame Seime tikrai nepamaišytų daugiau susitarimo, daugiau susikalbėjimo. Tikiu, kad galbūt galiu įnešti šių dalykų į Seimo darbą ir visus sutelkti bendriems iššūkiams. Man atrodo, kad mes neturime daugiau laiko.
Seimas privalo kuo greičiau suformuoti vadovybę, komitetus, frakcijas, nes jau yra Seime apsireškė koronos ženklai, ir mes nežinome, kas bus rytoj. Todėl kuo greičiau turime pradėti darbą ir kovoti su pagrindiais iššūkiais, kurie yra Lietuvą užklupę“, – patikino konservatorių kandidatas į Seimo vicepirmininkus.
Kita konservatorių kandidatė į Seimo vicepirmininkus R.Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat vylėsi sulauksianti plataus kitų frakcijų palaikymo.
„Tikiuosi plataus palaikymo Seimo salėje. Manau, kad per pastaruosius ketverius metus, dirbant anoje kadencijoje, tikrai su daugeliu žmonių pavyko konstruktyviai dirbti, kalbant tiek apie nacionalinius, tiek tarptautinius, europinius klausimus“, – svarstė politikė.
Seimo pirmininkė galiausiai nusileido valstiečiams?
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen dar pirmadienį patvirtino siūlanti valstiečiams teikti kitą kandidatą, nes A.Norkienės kandidatūra gali nesurinkti balsų.
Tiesa, antradienį ryte A.Norkienė tikino, kad naujoji Seimo vadovė sutiko teikti jos kandidatūrą į vicepirmininkes. „Taip, ji (V.Čmilytė-Nielsen, – aut. past.) nusiteikusi teikti“, – sakė A.Norkienė po pokalbio su Seimo pirmininke.
„Vertindama Seimo pirmininkės įžvalgą ir išmintį, aš suprantu, kad nesinori pradėti Seimo darbo nuo skyrimų, kurie jaučia, kad galbūt nėra palaikymo daugumoje. Iš dalies aš ją suprantu“, – kodėl nebuvo pasiūlyta penktadienį aiškino A.Norkienė.
Paklausta, kas pasikeitė nuo penktadienio ir iš kur atsirado palaikymas jos kandidatūrai, valstiečių kandidatė į Seimo vicepirmininkes tikino, kad „niekas nesako, jog jis (palaikymas, – aut.past.) atsirado“. „Seimo pirmininkė turi mūsų teikimą ir apsisprendžia teikti arba ne“, – sakė ji.
A.Norkienės kandidatūros teikimui tvirtino neprieštarausiantis ir konservatorių lyderis G.Landsbergis.
„Teikimui tikrai neturime priekaištų. Jeigu Seimo pirmininkė apsispręs kelti ponios A.Norkienės kandidatūrą, tai gerbiame jos sprendimą. Jeigu tai bus ponios A.Norkienės teikimas, mes jį gerbsime“, – patikino G.Landsbergis.
Pirmieji pavaduotojai – pirmieji kivirčai
Seimo vicepirmininkais praėjusį penktadienį išrinkti konservatorius Jurgis Razma, kuris tapo pirmuoju pavaduotoju, ir netikėtumu, iššaukusiu pirmuosius kivirčus, tapęs Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tuomet tvirtino nesuprantantis naujosios Seimo vadovės sprendimo į vicepirmininkus skirti ne didžiausios, o mažiausios opozicinės frakcijos atstovą, o tai taip esą dešinieji pamina opozicijos ir jų rinkėjų teises.
„Mums 2016 metais net nebuvo klausimo, kad pavaduotojas gali būti ne iš didžiausios (opozicinės, – aut.past.) frakcijos. Mums tokia mintis net nekilo. Ir jūs žinote, kad mes balsavome už jūsų kandidatę Degutienę.
Aš noriu jūsų paklausti: kodėl jūs siūlote mažiausios opozicinės frakcijos atstovą į Seimo pirmininko pavaduotojus, o ne mūsų kandidatą?“ – pratrūko R.Karbauskis.
Koalicijos partneriai susitarė, kad konservatoriai galės deleguoti tris Seimo vicepirmininkus, o dar vieną pridės Laisvės partija. Liberalų sąjūdis liks be Seimo vicepirmininkų.
Iš viso bus deleguojami šeši Seimo vicepirmininkai. Du priklausys opozicijai.
