Ekspertai – apie I. Šimonytės sąrašą, G. Nausėdos filtrą ir skirtumą su S. Skvernelio pasirinkimais

Trečiadienį kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė paskelbė kandidatų į ministrus pavardes. Net aštuonios ministerijos, vadovaujantis pristatytu sąrašu, atitektų Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), tris ministerijų vadovus deleguotų Laisvės partija ir dviem ministerijoms vadovautų Liberalų sąjūdžio atstovai.

Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.<br>LRP/R.Dačkaus nuotr.
Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.<br>LRP/R.Dačkaus nuotr.
Kandidatų į I. Šimonytės vadovausiamos Vyriausybę sąrašas.<br>Lrytas.lt koliažas
Kandidatų į I. Šimonytės vadovausiamos Vyriausybę sąrašas.<br>Lrytas.lt koliažas
Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.<br>LRP/R.Dačkaus nuotr.
Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.<br>LRP/R.Dačkaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainius Kreivys<br>V.Skaraičio nuotr.
Dainius Kreivys<br>V.Skaraičio nuotr.
Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Kreivys<br>T.Bauro nuotr.
Simonas Kairys<br>T.Bauro nuotr.
Simonas Kairys<br>T.Bauro nuotr.
Kandidatų į Vyriausybę sąrašas.<br>Lrytas.lt koliažas
Kandidatų į Vyriausybę sąrašas.<br>Lrytas.lt koliažas
Arūnas Dulkys.<br>D.Umbraso nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>D.Umbraso nuotr.
Simonas Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Simonas Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rima Urbonaitė.
Rima Urbonaitė.
Mindaugas Jurkynas.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Mindaugas Jurkynas.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Agnė Bilotaitė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Agnė Bilotaitė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koalicija, susitikimas dėl seimo vadovybės, komentarai, / Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koalicija, susitikimas dėl seimo vadovybės, komentarai, / Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Nov 18, 2020, 6:57 PM, atnaujinta Nov 19, 2020, 1:00 AM

Tiesa, kol kas dar nėra žinoma, kas pretenduoja vadovauti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), tačiau pasirodė versija dėl vienos kandidatūros.

Politikos ekspertai tikina, kad sąrašas – logiškas ir grįstas partiniu pagrindu. Tačiau atkreipia dėmesį, kad tai tik pirminis ministrų kabineto sąrašo variantas, o kai kurie kandidatai gali nepraeiti prezidento Gitano Nausėdos filtro.

Aiškus formavimo principas

Tiek Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas, tiek Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė vieningai sutarė, kad Vyriausybės sudėties formavimo principas buvo grįstas partine priklausomybe ir portfelių pasidalijimu tarp partijų.

„Ministrų sąrašas logiškas, kadangi jis atspindi frakcijų dydį parlamente. Jis atspindi anksčiau išsakytas mintis, kad lyčių balansas, turint daugiau kompetentingų moterų, turi būti išreikštas. Bet priminsiu, tai yra pradinis sąrašas, kadangi nėra pateiktas ne tik siūlomas žemės ūkio ministras ar ministrė, bet kartu mes nežinome, ar tas sąrašas pereis prezidento filtrą“, – teigė M.Jurkynas.

Politologė R.Urbonaitė, komentuodama pristatytą Vyriausybės sudėtį, pabrėžė, kad formavimo principas labai aiškiai skiriasi nuo kadenciją baigusios valstiečių Vyriausybės formavimo ašių.

Vis tik, jos teigimu, reiktų suprasti, jog net ir idealios ministrų kandidatūros dar nereiškia, kad jie gebės darniai dirbti komandoje.

„Mes matome politikų pagrindu sudarytą Vyriausybę. Tai yra visiškai kitoks ministrų kabineto formavimo principas nei buvo 2016 m. Mes šįmet matome sąraše didžiąją dalį Seimo narių ir tas pavardes, kurios jau gana ilgai skambėjo viešojoje erdvėje.

Vienos pavardės geriau žinomos, kitos – mažiau. Gali būti surinkta labai gerų ir tinkamų žmonių Vyriausybė, bet tai negarantuoja, kad jie dirbs gerai. Viskas labai priklauso, kaip tie žmonės gebės dirbti komandoje“, – sakė ji.

Kandidatūros turinčios įtampų potencialą

Dr. Arūnas Dulkys, pretenduojantis tapti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovu, ir Dainius Kreivys, siekiantis užimti energetikos ministro poziciją, politologų požiūriu, yra tam tikras potencialias įtampas keliantys kandidatai.

Anot R.Urbonaitės, labiausiai į akis krenta A.Dulkio kandidatūra. Nors A.Dulkio figūra yra vienintelio labiau profesionalo, o ne politiko kandidatūra, jos nuomone, atviras klausimas, kaip į A.Dulkį pažiūrės Prezidentūra.

Primename, kad A.Dulkys praėjusį pavasarį nebuvo pasiūlytas antrai kadencijai vadovauti Valstybės kontrolei. Prezidentūra tuomet aiškino, kad G.Nausėda pasigedo ambicingesnės įstaigos vadovo vizijos.

„I.Šimonytė, panašu, mano, kad sveikatos apsaugai reikia gero vadybininko, kuris supranta, kokios ydos yra valstybės valdyme, kiek ten yra neefektyvumo. Bet ar Prezidentūra neturės priešingos nuomonės, manydama, kad į šį postą reikia skirti mediką, mes pamatysime.

Vėlgi, keistai atrodys prezidentas, kuris sako, kad A.Dulkys netinka į Valstybės kontrolės vadovo poziciją, bet tinka į SAM vadovo postą“, – svarstė MRU politologė.

M.Jurkyno požiūriu, jei prezidentas A.Dulkio atžvilgiu matė tam tikrų administracinio darbo trūkumų, tai labai tikėtina, kad tas matymas nėra niekur dingęs ir prezidentas tai išsakys.

D.Kreivio atveju, politikos ekspertų teigimu, neigiamai gali suveikti visuomenės nuomonė, tačiau jo poziciją sustiprina I.Šimonytės išreikštas pasitikėjimas, teikiant jo kandidatūrą.

D.Kreivys 2011 m. atsistatydino iš ūkio ministro pareigų. Atsistatydinimą nulėmė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2011 metų kovo 8 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad D.Kreivys, būdamas ūkio ministru ir pasirašydamas įsakymą dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo mokymo įstaigų renovacijai, kai projekto viešųjų pirkimų laimėtoja buvo pripažinta statybų bendrovė, kurios akcininke yra pareiškėjo motina, pažeidė įstatymus.

„Dėl D.Kreivio kandidatūros kyla klausimų ir vienas iš jų, ar jam ir vėl nereikės trauktis. Šioje vietoje svarbiausia, kaip jo kandidatūrą įvertins visuomenė. Nemanau, kad I.Šimonytė padarė neapgalvotą sprendimą. Čia suveikia I.Šimonytės vaidmuo: D.Kreiviui yra išreikštas jos pasitikėjimas, tai savotiška pagalba jam, nes jis naudosis I.Šimonytės pasitikėjimo kreditu“, – komentavo R.Urbonaitė.

M.Jurkyno vertinimu, D.Kreivio atžvilgiu reiktų laikytis kiek kitokios pozicijos, nes politinės bausmės negalioja amžinai. „Nesvarbu, koks tai yra asmuo ar iš kurios jis yra partijos, nubaudimai negali būti daugybiniai. Politinės bausmės laikas irgi yra adekvatus. Po D.Kreivio istorijos ir pasitraukimo konservatoriai dvi kadencijas buvo opozicijoje. Tai nėra nuosprendis iki gyvos galvos“, – sakė jis.

G. Landsbergio rizikos

VDU profesoriaus M.Jurkyno teigimu, užsienio reikalų ministras, krašto apsaugos ministras ir teisingumo ministras kuruoja tas sritis, kuriose ir prezidentas turi didesnę konstitucinę prerogatyvą. Tai prezidentui svarbios sritys, todėl labai svarbios ir šių ministerijų vadovų kandidatūros.

Pasak M.Jurkyno, jei kandidato į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo kėdę Arvydo Anušausko kandidatūra didelių klausimų nekelia, nemažai neaiškumų kelia Gabrieliaus Landsbergio kandidatavimas, siekiant vadovauti Užsienio reikalų ministerijai (URM).

„A.Anušauskas yra pakankamai gerai žinantis saugumo situaciją. Be to, užsienio politikos klausimai Lietuvoje yra tam tikro konsensuso klausimai, todėl nesvarbu, ar valdžioje konservatoriai, socialdemokratai ar valstiečiai, linija yra daugiau mažiau ta pati.

Ji apima dėmesį krašto apsaugai ir jos finansavimui, geopolitines grėsmes, susijusias su Rusija. Natūralu, kad šie darbai išliks. Tai A.Anušauskas yra intelektualus, darbštus, situaciją žinantis kandidatas“, – kalbėjo VDU profesorius.

Tuo tarpu G.Landsbergio pozicija, politologo akimis, atrodo silpnai.

„Pirma, būdamas URM vadovu, jis tiesiogiai bus pavaldus I.Šimonytei, kuri net nėra partijos narė, o jis yra partijos pirmininkas. Logiškiausia būtų, kad jis būtų Seimo pirmininko poste, bet jis, kaip ir Ramūnas Karbauskis, nutarė to nedaryti.

Antras dalykas, tai jis bus prezidento pavaldume, nes pagal Konstituciją prezidentas sprendžia užsienio politikos klausimus kartu su Vyriausybe.

Dvigubas pavaldumas partijos pirmininkui, kuris pagal darbo pobūdį, gerėjant koronaviruso situacijai, turės daug kelionių, vadovavimą ir ministerijai, ir partijai, būnant tiek I.Šimonytės, tiek G.Nausėdos pavaldume, gali padaryti sudėtingą. Nebent jis norėtų išeiti iš partijos pirmininko posto, bet kam jam išeiti, jei rinkimai laimėti“, – detalizavo M.Jurkynas.

Jam antrino ir politologė R.Urbonaitė, keldama dvejones dėl prezidento ir kandidato į užsienio reikalų ministrus suderinamumo.

„Ką reiškia buvimas užsienio reikalų ministru? Kad to politiko Seime mes beveik nematysime. Pandemijos metu ministrai yra „įkalinti“ savo šalyje, bet pažiūrėkime, kaip ne pandemijos metu Seimo veikloje dalyvavo Linas Antanas Linkevičius, jo nebūdavo labai dažnai. Šiuo atveju mes kalbame apie žmogų, kuris yra partijos pirmininkas. Čia yra klaustukas, kaip jis derintų šias dvi pozicijas.

Neaišku, kiek G.Nausėdos ir G.Landsbergio tandemas bus sklandus ir darnus. Iš kitos pusės, visos galimybės sutarti yra, bet ar to neužgoš asmeninės savybės – neaišku“, – aiškino R.Urbonaitė.

Nuo ekonomikos ir inovacijų iki kultūros

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovės kėdė siūloma Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei. Tačiau, pasibaigus antrajam rinkimų turui, Liberalų sąjūdis aiškiai išreiškė norą vadovauti minėtai ministerijai ir į jos vadovus siūlyti Simoną Kairį.

Būtent S.Kairio pavardė buvo linksniuojama bene dažniausiai, kalbant apie pretendentus į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Paskelbus kadidatų sąrašą, paaiškėjo, kad S.Kairys pretenduoja į Kultūros ministerijos vadovo poziciją.

VDU profesoriaus nuomone, derantis dėl postų, yra planas A, planas B, planas C. Todėl normalu ir natūralu, kad pavardės persistumdo. MRU politologės teigimu, vadovavimas šiai ministerijai suteikia S.Kairiui plačias galimybės.

„Mažai stebina, kad prie ekonomikos ir inovacijų ministro posto atsirado A.Armonaitė. S.Kairio situacija galimai buvo tokia, kad kas jau liko, tas Simono. Kultūros ministerija kartais tampa šiokia tokia „našlaite“.

Bet tai nereiškia, kad S.Kairys negali padaryti taip, kad ši ministerija pasirodytų labai gerai. Tai jam labai gera proga parodyti, kad Kultūros ministerija yra labai svarbi“, – sakė R.Urbonaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.