Nors konservatorių frakcijos Seime seniūnu tapęs G.Landsbergis viešai buvo praktiškai išsižadėjęs ministro portfelio, dabar kalba, kad apie savo kandidatavimą nenorėjo atskleisti dėl papildomų intrigų kūrimo.
„Nebuvo kalbama taip (kad nebebus ministru, – aut.past.). Buvo kalbama, kad nėra iki galo aišku. Šiandien tapo aišku. Visas sąrašas yra derinamas. Tol, kol nėra aiškus visas sąrašas, tol nėra aišku nė viena kandidatūra. Tiesiog nenorėjau kurti jokios papildomos intrigos, nes ji, manau, yra nereikalinga“, – tvirtino G.Landsbergis.
Konservatorių lyderio teigimu, pirmiausia jo kandidatūrą reikėjo suderinti su koalicijos partneriais ir šalies vadovu Gitanu Nausėda.
Įvardijo savo privalumus
G.Landsbergis tikino nemanąs, kad jam trūksta diplomatinės patirties užsienio reikalų ministro pozicijai ir vardijo savo privalumus.
„Aš manau, kad diplomatinės patirties turiu. Džiaugiuosi, kad į politiką atėjau būtent iš diplomatinės tarnybos, kurioje pradirbau apie 10 metų. Man yra žinoma sistema, pažįstami žmonės, daugelis jų man yra artimi. Su daugeliu dabar dirbančių sistemoje aš pradėjau darbą ir nemažai laiko teko dirbti drauge. Manau, kad patirtis Europos Parlamente bei įsitraukimas į europinės konservatorių partijos veiklą, ko gero, pati svarbiausia.
Turėti galimybę dirbti drauge su kitais premjerais ar užsienio reikalų ministrais kitose valstybėse, su kuriais sėdėjome, kaip juokaujame, viename suole Europos Parlamento salėje, yra didelis privalumas ir galimybė“, – įsitikinęs konservatorius.
Kokią viziją turi?
Paklaustas, kokią užsienio politikos viziją mato, G.Landsbergis tikino nesieksiantis radikalių pokyčių.
„Aš manau, kad svarbus signalas, ką ir I.Šimonytė, formuodama Vyriausybę, pranešė – radikalių pokyčių Lietuvos politikoje nereikia. Staigūs posūkiai nepadeda valstybei būti stabilesnei. Tas pats galioja ir užsienio politikai, kurią mes ilgus metus vykdėme konsensuso principu.
Netgi ministro Linkevičiaus buvimas aštuonerius metus poste rodo, kad tai yra suderinama su skirtingomis valdžiomis tam tikros kryptys pasirinktos. Manau, kad tai turėtų tęstis. Tai, kas vyko gerai, turėtų tęstis. Kai kurias sritis galima sustiprinti“, – kalbėjo kandidatas į užsienio reikalų ministrus.
Vis dėlto G.Landsbergis įvardijo ir ką ketintų pagerinti.
„Mes galime išreikšti ryškesnę paramą ir steigti didesnę pagalbą Baltarusijos opozicijai, mes galime megzti stipresnius ir aiškiau išreikštus ryšius su Europos Sąjungos centrinėmis valstybėmis, tokiomis, kaip Vokietija. Matyti, kaip apskritai ta Europos Sąjunga gyvena, kaip ji kvėpuoja, kaip priiminėjami sprendimai ir juose dalyvauti“, – kalbėjo jis.
Anot konservatoriaus, Europos Sąjunga turi daugybę iššūkių, o Lietuva daugiausia mato tik tuos, kurie yra susiję su pačios šalies vidiniais reikalais. Dalyvaudami globalių problemų sprendimuose, G.Landsbergio teigimu, galėtume būti labiau išgirsti.
G.Landsbergis tvirtino, kad „reikėtų išsaugoti tai, kas jau yra pastatyta ant gerų bėgių“, nes ministras L.Linkevičius iškėlė aukštą kartelę.
Kaip mato santykius su Lenkija?
Pasiteiravus, kaip ketintų vystyti santykius su kaimynine Lenkija, G.Landsbergis pagyrė premjerą Saulių Skvernelį dėl jo pastangų gerinti santykius su šia valstybe, tačiau pridūrė, kad siektų iškelti ir kai kuriuos buvusios Vyriausybės nepaliestus klausimus.
Pasak konservatorių lyderio, trečiadienį ryte vykusiame I.Šimonytės susitikime su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda neformaliai buvo susitarta tęsti pradėtus darbus.
„Buvo patvirtintas, nors ir neformaliame susitikime, darbų tęstinumas ir strateginio lygio santykių išlaikymas. Manau, kad tai ir yra svarbiausia žinia, kurią mes norime šiandien pasakyti.
Mano įsivaizdavimu, tam tikri klausimai, kurie, netgi ir pripažįstant, kad premjeras S.Skvernelis dėjo dideles pastangas, jog tie santykiai neblogėtų ir būtų išlaikomi aukštame lygyje, tai jam pavyko išties per pastaruosius ketverius metus.
Bet tam tikri klausimai nerado savo vietos darbotvarkėje – asmenvardžių rašymas ir kiti panašūs dalykai“, – priminė G.Landsbergis.
Ko tikisi iš santykių su prezidentu?
Kalbėdamas apie santykius su prezidentu G.Nausėda, G.Landsbergis tvirtino savo galimą tapimą ministru matysiantis tik kaip privalumą.
„Aš matau ir tam tikrų privalumų, sakykime, pagrindinį privalumą – aš lieku partijos pirmininku, esu Seimo narys. Mūsų ryšį su I.Šimonyte tikrai galiu įvardyti kaip artimą. Manau, kad visa tai gali labai gražiai jungtis į efektyvią ir konstruktyvią dėlionę.
Kitaip tariant, galima girdėti ir tai, ką sako prezidentas, derinant su juo ir kartu vykdant užsienio politikos uždavinius, perduodant tam tikrus matymus ir frakcijai, ieškant bendro sutarimo su Vyriausybe. Man atrodo, kad čia atsiveria gražaus bendradarbiavimo eilė“, – svarstė politikas.
„Savo laiku esu užtikrinęs prezidentą, kad dėsiu visas pastangas, jog tas bendravimas būtų konstruktyvus ir kiek įmanoma efektyvesnis“, – pažymėjo jis.
G.Landsbergis patikino, kad su G.Nausėda bendrauja visą laiką ir skambučiams nėra nusimatę konkrečių datų: „Mes visą laiką bendraujame. Specifiškai nėra tokio laiko, kada. Esu kalbėjęs ir paskutiniu metu, ir anksčiau. Tikiuosi, kad ir ateityje.“
