„Mes turime tokį, matyt, pirmą kartą parlamentarizmo istorijoje atvejį, kada didžiausia opozicinė frakcija nėra nieko atstovaujama. Bandymas kalbėti, kad štai turės opozicijos lyderį yra vėl intrigavimas ir melavimas, puikiai žinant, ir Seimo pirmininkė tai puikiai žino, kad Valstiečių ir žaliųjų frakcija neturi tiek Seimo narių, kad galėtų turėti opozicijos lyderį“, – trečiadienį sakė premjeras.
Taip jis reagavo į Seimo pirmininkės Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškimus, kad, į Seimo pirmininkus išrinkus mažesnių opozicinių frakcijų atstovus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija savo atstovą valdyboje galės turėti delegavę opozicijos lyderį.
Pagal Seimo statutą, jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis, jis priklauso Seimo valdybai.
„Žinant jų gerą užkulisinį įdirbį su kitomis dviem opozicinėmis frakcijomis, kurios jau ir deklaruoja, kad nemato prasmės, bent jau viena iš jų, turėti rašytinį susitarimą dėl opozicijos lyderio, tai panašu, kad artimiausiu metu opozicijos lyderio irgi nebus ir mes tiesiog nebūsime niekur atstovaujami“, – teigia S. Skvernelis.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas antradienį teigė, jog partija nėra linkusi pasirašyti specialaus susitarimo.
Seimui antradienį atmetus „valstiečių“ kandidatę Aušrinę Norkienę ir į vicepirmininkus V. Čmilytės-Nielsen teikimu paskyrus socialdemokratą Julių Sabatauską, didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija kol kas liko be atstovo Seimo valdyboje.
S. Skvernelis svarstė, kad jeigu 2016 metais „valstiečiai“ būtų pamėginę neskirti didžiausios opozicinės frakcijos narių į pareigas, dėl to būtų kilęs didžiulis pasipiktinimas.
„Mes tiesiog susitaikome su tuo, kad būsime nereikalingi kaip opozicija ir netrukdysime valdančiajai daugumai buldozeriu važiuoti ir savo tikslų įgyvendinti“, – kalbėjo jis.
Nepritarus A. Norkienės skyrimui į vicepirmininkes, „valstiečiai“ antradienį pasiūlė Jono Jaručio kandidatūrą, tačiau V. Čmilytė-Nielsen Seimui šio kandidato nepateikė. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl didelės frakcijos teisių ribojimo.
Naujasis Seimas yra patvirtinęs šešis Seimo vicepirmininkus: konservatorius Paulių Saudargą, Radvilę Morkūnaitę ir Jurgį Razmą, Laisvės partijos atstovą Vytautą Mitalą, „darbietį“ Andrių Mazuronį ir socialdemokratą Julių Sabatauską.
Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Tačiau koalicijos partneriai yra sutarę, kad jų bus šeši.
Kandidatus į vicepirmininkus, pasitaręs su frakcijomis, Seimo pirmininkas siūlo taip, kad jo pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.
