Istorijos dūžiai lapkričio 19-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Nov 19, 2020, 5:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1886 m. trys eskadronai kazokų, vadovaujamų Kauno gubernatoriaus, išvaikė Alsėdžių valsčiaus Kęstaičių bažnyčios gynėjus. Parapijos žmonės pasipriešino Rusijos administracijos nutarimui uždaryti bažnyčią ir organizavo budėjimą prie jos. Tai buvo viena pirmųjų lietuvių atviro pasipriešinimo caro administracijai akcijų.

1920 m. rytą į Ukmergę atvykęs armijos vadas generolas Silvestras Žukauskas organizavo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimą Giedraičių mūšyje visu frontu.

1990 m. naktį Vilniuje nukeltas bolševikų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklas, stovėjęs Rotušės aikštėje. Po nepriklausomybės atkūrimo paminklą kurį laiką saugojo sovietinės kariuomenės šarvuočiai.

1991 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento kvietimą dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.

1991 m. Aukščiausioji Taryba pripažino buvusių SSRS respublikų nepriklausomybę.

1992 m. Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktą.

2007 m. Lietuva prisijungė prie pradėjusios veikti centralizuotos tarpbankinės mokėjimų sistemos TARGET2. Sistema leidžia realiuoju laiku Europos Sąjungos teritorijoje atlikti tarptautinius atsiskaitymus eurais.

Įvykiai pasaulyje

1493 m. Kristupas Kolumbas antrosios kelionės per Atlanto vandenyną metu atrado salą, kurią Ispanijos karaliaus sūnaus Juano garbei pavadino San Chuano Bautistos (šv.Jono Krikštytojo) vardu. Vėliau salai prigijo jos uosto Puerto Riko (ispaniškai – turtingas uostas) pavadinimas.

1820 m. Šventosios sąjungos kongrese Tropau mieste (dabar Čekijos miestas Opava) Austrijos, Prūsijos ir Rusijos monarchai pasirašė protokolą dėl Šventosios sąjungos valstybių teisės ginklu slopinti revoliucijas kitose valstybėse.

1842 m. dėl smarkaus lietaus ir pietvakarių vėjo kilo didžiausias ir daugiausiai žalos padaręs potvynis Sankt Peterburgo istorijoje. Vandens lygis Nevoje ir kanaluose pakilo daugiau kaip keturis metrus. Po vandeniu atsidūrė didžioji miesto dalis. Šį potvynį poemoje „Varinis raitelis“ aprašė Aleksandras Puškinas.

1863 m. lemiamo JAV pilietinio karo Getisbergo mūšio vietoje Pensilvanijos valstijoje atidarant žuvusių karių nacionalines kapines prezidentas Abrahamas Lincolnas pasakė kalbą, kuri laikoma oratorinio meno pavyzdžiu. Vos dvi minutes trukusios kalbos, vadinamojo Getisbergo kreipimosi, tekstas yra iškaltas ant Lincolno memorialo Vašingtone pietinės sienos.

1942 m. Antrajame pasauliniame kare SSRS kariuomenė prie Stalingrado perėjo į kontrpuolimą.

Gimė

1600 m. – Stiuartų dinastijos Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius Karolis I. Jam valdant prasidėjo Anglijos revoliucija. Mirė 1649 m.

1770 m. – Rusijos jūrininkas ir keliautojas, įsteigęs Rusų geografų draugiją, Adamas Johannas von Krusensternas. Mirė 1846 m.

1839 m. – čekų inžinierius ir pramonininkas, baronas Emilis von Škoda. Sukūrė didžiausią Austrijos‑Vengrijos pramonės įmonę „Škoda-Werke“. Mirė 1900 m.

1875 m. – sovietų Rusijos ir SSRS politikas, formalus valstybės vadovas Michailas Kalininas. Sankcionavo visus sovietų valdžios stalinizmo laikotarpio veiksmus, tarp jų ir masines represijas. Mirė 1946 m.

1882 m. – valstybės ir politikos veikėjas, diplomatas Ernestas Galvanauskas. Mirė 1967 m.

1908 m. – amerikiečių dailininkas ir skulptorius, litvakas Neemija Arbitblatas. Mirė 1999 m.

1917 m. – Indijos valstybės veikėja Indira Gandhi. Nušauta 1984 m.

1958 m. – politikas Algirdas Butkevičius.

Mirė

1828 m. – Austrijos kompozitorius, romantizmo muzikos pradininkas Franzas Schubertas (31 m.). Laikomas iš liaudies muzikos kilusio „Lied“ muzikos žanro pradininku.

1981 m. – skulptorius Robertas Antinis (82 m.). Viena žymiausių skulptūrų – „Eglė – žalčių karalienė“ Palangoje.

1993 m. – rusų kino režisierius ir scenaristas Leonidas Gaidajus (70 m.). Geriausi filmai – komedijos „Operacija „Y“ ir kiti Šuriko nuotykiai“, „Kaukazo belaisvė“, „Briliantinė ranka“, „12 kėdžių“.

1992 m. Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1992 m. Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1958 m. gimė politikas Algirdas Butkevičius.<br>P.Lileikio nuotr.
1958 m. gimė politikas Algirdas Butkevičius.<br>P.Lileikio nuotr.
1990 m. naktį Vilniuje nukeltas bolševikų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklas, stovėjęs Rotušės aikštėje. Po nepriklausomybės atkūrimo paminklą kurį laiką saugojo sovietinės kariuomenės šarvuočiai.
1990 m. naktį Vilniuje nukeltas bolševikų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklas, stovėjęs Rotušės aikštėje. Po nepriklausomybės atkūrimo paminklą kurį laiką saugojo sovietinės kariuomenės šarvuočiai.
1991 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento kvietimą dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.<br>V.Balkūno nuotr.
1991 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento kvietimą dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.<br>V.Balkūno nuotr.
1493 m. Kristupas Kolumbas antrosios kelionės per Atlanto vandenyną metu atrado salą, kurią Ispanijos karaliaus sūnaus Juano garbei pavadino San Chuano Bautistos (šv.Jono Krikštytojo) vardu. Vėliau salai prigijo jos uosto Puerto Riko (ispaniškai – turtingas uostas) pavadinimas.<br>123rf
1493 m. Kristupas Kolumbas antrosios kelionės per Atlanto vandenyną metu atrado salą, kurią Ispanijos karaliaus sūnaus Juano garbei pavadino San Chuano Bautistos (šv.Jono Krikštytojo) vardu. Vėliau salai prigijo jos uosto Puerto Riko (ispaniškai – turtingas uostas) pavadinimas.<br>123rf
1991 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento kvietimą dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.<br>M.Kulbio nuotr.
1991 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento kvietimą dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.<br>M.Kulbio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)
1992 m. Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1992 m. Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1958 m. gimė politikas Algirdas Butkevičius.<br>P.Lileikio nuotr.
1958 m. gimė politikas Algirdas Butkevičius.<br>P.Lileikio nuotr.
1990 m. naktį Vilniuje nukeltas bolševikų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklas, stovėjęs Rotušės aikštėje. Po nepriklausomybės atkūrimo paminklą kurį laiką saugojo sovietinės kariuomenės šarvuočiai.
1990 m. naktį Vilniuje nukeltas bolševikų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklas, stovėjęs Rotušės aikštėje. Po nepriklausomybės atkūrimo paminklą kurį laiką saugojo sovietinės kariuomenės šarvuočiai.
1991 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento kvietimą dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.<br>V.Balkūno nuotr.
1991 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento kvietimą dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.<br>V.Balkūno nuotr.
1493 m. Kristupas Kolumbas antrosios kelionės per Atlanto vandenyną metu atrado salą, kurią Ispanijos karaliaus sūnaus Juano garbei pavadino San Chuano Bautistos (šv.Jono Krikštytojo) vardu. Vėliau salai prigijo jos uosto Puerto Riko (ispaniškai – turtingas uostas) pavadinimas.<br>123rf
1493 m. Kristupas Kolumbas antrosios kelionės per Atlanto vandenyną metu atrado salą, kurią Ispanijos karaliaus sūnaus Juano garbei pavadino San Chuano Bautistos (šv.Jono Krikštytojo) vardu. Vėliau salai prigijo jos uosto Puerto Riko (ispaniškai – turtingas uostas) pavadinimas.<br>123rf
1991 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento kvietimą dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.<br>M.Kulbio nuotr.
1991 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento kvietimą dalyvauti 1992 m. žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.<br>M.Kulbio nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.