A. Dudos vizitas virto galvos skausmu G. Nausėdai: žibalo į ugnį šliūkštelėjo pats Lietuvos vadovas

Lenkijos prezidento A.Dudos dviejų dienų vizitas Lietuvoje, turėjęs pabrėžti gerėjančius šalių santykius, nelauktai tapo nemenku galvos skausmu ir G.Nausėdai, ir naujajai valdančiajai koalicijai.

Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pradėjo vizitą Lietuvoje, susitiko su G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pradėjo vizitą Lietuvoje, susitiko su G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pradėjo vizitą Lietuvoje, susitiko su G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pradėjo vizitą Lietuvoje, susitiko su G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gitanas Nausėda<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Duda sakė kalbą Lietuvos Seime.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Duda sakė kalbą Lietuvos Seime.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda su žmona. <br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda su žmona. <br>V.Skaraičio nuotr.
Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pradėjo vizitą Lietuvoje, susitiko su G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pradėjo vizitą Lietuvoje, susitiko su G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pradėjo vizitą Lietuvoje, susitiko su G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pradėjo vizitą Lietuvoje, susitiko su G.Nausėda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lenkijos vadovas Andrzejus Duda apsilankė ir Lietuvos Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lenkijos vadovas Andrzejus Duda apsilankė ir Lietuvos Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Nov 20, 2020, 6:12 AM, atnaujinta Jan 25, 2021, 3:55 PM

A.Duda buvo pakviestas atsakomojo vizito po šią vasarą vykusio dvišalio susitikimo Lenkijoje minint Žalgirio mūšio 610-ąsias metines. Dabartinę viešnagę Vilnius susiejo su šįmet minimu abiejų šalių valdovo Žygimanto Augusto gimimo 500 metų jubiliejumi.

Tai suteikė puikią progą pabrėžti lenkų ir lietuvių istorinę bendrystę, senas bendradarbiavimo tradicijas, kurios dabar tęsiamos strategine ir regionine partneryste.

Tačiau į planuotą ceremoningo vizito scenarijų pataisų įkėlė įvykiai abiejose šalyse.

Dėl pandemijos teko atsisakyti dalies su Žygimanto Augusto jubiliejumi sietų sumanymų, bet tai buvo menkiausia problema. Sunkiausia buvo nuspręsti, kaip reaguoti į Lenkijoje vykstančias šimtatūkstantines protesto demonstracijas prieš šios šalies Konstitucinio tribunolo (KT) sprendimą faktiškai uždrausti abortus.

Žibalo į ugnį šliūkštelėjo prezidentas G.Nausėda, kone A.Dudos vizito į Lietuvą išvakarėse pasiuntęs sveikinimą Lenkijos Nepriklausomybės dienos proga, kuriuo dėkojo kaimynams už „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą mūsų šalių kaimynystėje“.

Suprantama, G.Nausėda turėjo galvoje Baltarusiją, bet žinant, kokie gatvių mūšiai verda Lenkijoje, tai jau pakvipo dvilypiais standartais ir suerzino moterų judėjimų aktyvistes Lietuvoje.

Europos Sąjunga, jau anksčiau inicijavusi Lenkijai procedūrą dėl teisinės valstybės principo pažeidimo, atvirai sukritikavo KT sprendimą, juolab kad abejojama šio teismo teisėtumu.

Į prezidentą ir Seimą viešai kreipėsi būrys žmogaus teisių aktyvistų, reikalaudami pasakyti savo nuomonę dėl žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje.

Tik laikinai premjero pareigas einantis S.Skvernelis, kuris laikomas Lietuvos ir Lenkijos santykių atšilimo architektu, atvirai teisino Varšuvos sprendimus, įskaitant ir faktinį abortų draudimą, o Briuselio kaltinimus dėl teisės viršenybės pažeidimų netgi pavadino propagandine kliše.

Panašios pozicijos S.Skvernelis laikėsi ir anksčiau.

Vilnius vengė kritikuoti Varšuvą, kiek įmanoma, mėgindavo užtarti ir įsiplieskus ginčams su ES, o lenkai, regis, pamiršo lenkiškų pavardžių rašymą pasuose ir kitus nesutarimus. Pajudėjo strateginiai infrastruktūros projektai, sustiprėjo bendradarbiavimas saugumo klausimais.

Ragindamas lenkų problemas leisti spręsti patiems lenkams, S.Skvernelis dar ir pamėgino pakurstyti Varšuvos nepasitikėjimą naująja Lietuvos valdžia, viešai nuogąstaudamas, kad konservatoriai ir liberalai sugadins jo stropiai gerintus santykius su Lenkija.

Žinoma, atsižvelgiant į strateginės partnerystės su Lenkija svarbą, tokios prabangos negali sau leisti net liberalai, pasistengę, kad žmogaus teisių, reprodukcinės sveikatos klausimai būtų įtraukti į valdančiosios koalicijos susitarimą.

Todėl su A.Duda susitikusiai Seimo pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen teko spręsti keblų rebusą, kaip nesupykdyti Lenkijos prezidento, o kartu parodyti, kad žmogaus teisių gynimo ji nepamiršo ir po rinkimų. Panašioje situacijoje atsidūrė ir smarkų spaudimą patyręs G.Nausėda.

Negana to, ką tik Lenkija ir Vengrija blokavo ES 2021–2027 metų biudžetą ir Gaivinimo fondo veiklą, o tai jau tiesiogiai atsiliepia ir Lietuvai, ji gali negauti milijardų eurų. Noromis nenoromis mūsų šaliai teks prieštarauti Varšuvai, nes šiai ginčijantis su EK dėl teisės viršenybės principo susiejimo su europinėmis lėšomis gali vėluoti mūsų šalyje laukiamos investicijos.

Vis dėlto Lenkijos prezidento vizitas, nepaisant jaustos įtampos, bent jau viešai vyko nekonfliktiškai. Būsimoji premjerė I.Šimonytė ir Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pokalbius su A.Duda komentavo labai aptakiai.

G.Nausėda užsiminė, kad su A.Duda kalbėjosi ir apie žmogaus teises, teisės viršenybės principus ir išklausė, kaip jis žvelgia į šias problemas.

Kitaip sakant, pasistengta, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.

Bet Lietuvai bus sunku ir ateityje laikytis, kaip teigia buvęs užsienio reikalų ministras A.Valionis, tykaus užutėkio politikos – vengti aiškios pozicijos nesantaiką ES keliančiais klausimais. Vargu ar tai ir tikslinga.

Lenkijos veto jau šiandien daro žalą Lietuvai. G.Nausėda esą sakęs A.Dudai, kad dėl to kenčia visa ES, taip pat ir Lenkija, todėl reikėtų derėtis.

Tačiau konservatyvi šios šalies valdžia teisės viršenybės principo siejimą su ES lėšų skirstymu vertina kaip ataką prieš jos politiką ir aiškina, kad Varšuva kovoja už vertybinius principus – stabdo didžiųjų Bendrijos valstybių diktatą mažesnėms šalims.

Lenkijos ir Vengrijos laikysena kursto Prancūziją ir kitas Vakarų Europos šalis siekti ES reformų. Gali būti prisimintos ir idėjos apie dviejų greičių Bendriją. Lietuvai naudingiau šlietis prie didesnės integracijos siekiančių euro zonos šalių, nes tai leistų greičiau mažinti atsilikimą nuo Vakarų Europos.

Kai iškyla tokios sudėtingos problemos, Lietuva irgi negali ramiai stebėti, kaip jas sprendžia ES galingieji, ir laukti, kaip viskas pakryps.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.