Lietuvių nebežavi „pabrangusi“ Anglija, jaunimą darbo vizomis vilioja Kanada

Ilga ir labai šalta žiema, miestų gatvėmis laisvai vaikštinėjantys briedžiai ir dėl ledo ritulio lengvai pamišę vietiniai gyventojai – taip kartais apibūdinama Kanada. Nors ši valstybė kol kas nėra tarp populiariausių lietuvaičių emigracijos krypčių, labai tikėtina, kad situacija ateityje pasikeis, mat „klevų šalis“ užsieniečiams tampa vis patrauklesnė ne tik dėl studijų galimybių, bet ir darbo vizų politikos.

Jungtinei Karalystei pabranginus studijas vis daugiau studentų dairosi į Kanadą.
Jungtinei Karalystei pabranginus studijas vis daugiau studentų dairosi į Kanadą.
Jungtinei Karalystei pabranginus studijas vis daugiau studentų dairosi į Kanadą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jungtinei Karalystei pabranginus studijas vis daugiau studentų dairosi į Kanadą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jungtinei Karalystei pabranginus studijas vis daugiau studentų dairosi į Kanadą.<br>T.Bauro nuotr.
Jungtinei Karalystei pabranginus studijas vis daugiau studentų dairosi į Kanadą.<br>T.Bauro nuotr.
Jungtinei Karalystei pabranginus studijas vis daugiau studentų dairosi į Kanadą.
Jungtinei Karalystei pabranginus studijas vis daugiau studentų dairosi į Kanadą.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2020-11-24 18:45

Tikėtina ir dar viena studijų Kanadoje populiarėjimo priežastis: Jungtinei Karalystei palikus Europos bendriją, studijų kainos užsienio studentams šioje šalyje drastiškai šoktelėjo ir taip sumažėjo pačios šalies patrauklumas. Švietimo ekspertai pastebi, kad laikui bėgant keičiasi ir vadinamosios „protų migracijos“ kryptys.

Didžioji dalis universitetų – valstybiniai

„Kanada yra antroji pagal dydį valstybė pasaulyje, bet gyventojų populiacija joje yra nedidelė ir šis faktas yra svarbus, kai kalbame apie galimybes atvykti studijuoti ir įsikurti šioje šalyje. Ši šalis, dėl itin efektyvios švietimo sistemos gali pasigirti puikiais aukštojo mokslo prieinamumo rodikliais“, – kalbėjo Kanados Seneca koledžo tarptautinių studijų kuratorė Svetlana Obukhova.

S.Obukhova atkreipė dėmesį, kad Kanadoje ir ypač Toronte didelę dalį miesto gyventojų sudaro atvykėliai iš kitų šalies regionų ar užsienio šalių, tad kalbėjimas su akcento čia nieko nenustebins: „Jei drovitės bendrauti dėl akcento, tikrai nereikėtų dėl to nerimauti, niekas dėl to jūsų nesmerks“, – aiškino ji ir pridūrė, kad socialinė ir kultūrinė aplinka taip pat neturėtų kelti streso – kanadiečiai šilti ir geranoriški žmonės.

„Kanados aukšto mokslo sistema turi puikią reputaciją pasaulyje, nes gali pasiūlyti labai įvairių kokybiškų studijų galimybių. Šioje šalyse savo padalinius yra įkūrė ir garsūs tarptautiniai universitetai“, – sakė S.Obukhova ir pridūrė didžioji dalis Kanadoje veikiančių aukštojo mokslo įstaigų, kitaip nei JAV, yra valstybinės ir kasmet gauna dideles dotacijas iš šalies biudžeto. Tai, anot pašnekovės, turi įtakos ir konkurencingais studijų kainai.

Kanadoje, anot pašnekovės, ir universitetai, ir koledžai laikomi aukštojo mokslo institucijomis. Universitetuose per ketverius mokymosi metus galima įgyti bakalauro laipsnį. Puikų išsilavinimą taip pat galima gauti ir po studijų koledže, įgyjant dviejų metų studijų ar trijų metų studijų diplomą, su kuriuo vėliau nesunkiai galima tęsti studijas universitete. Tai galima padaryti per dešimties metų laikotarpį nuo studijų koledže baigimo.

„Tiesa, nemažai savo sričių profesionalų taip ir nesirenka to galutinio studijų užbaigimo universitete, nes jiems to paprasčiausiai neprireikia. Kaip jau minėjau, Kanada turi labai nedaug gyventojų – vos 39 milijonus. Tai itin mažas skaičius tokiai didelei šaliai. JAV teritorija yra mažesnė nei Kanados, o gyventojų priskaičiuojama 340 milijonų. Kanados darbo rinkoje situacija labai įtempta ir kvalifikuoti specialistais tikrai neužtrunka su darbo paieškomis“, – sakė S.Obukhova ir pridūrė, kad Kanados švietimo politikoje sprendimas įvesti dviejų ir trejų metų studijas priimtas siekiant kuo efektyviau atliepti darbo rinkos poreikius ir kartu suteikiant galimybę kuo lanksčiau tęsti studijas aukštosiose mokyklose.

Padeda įsilieti į darbo rinką

Dar vienas studijų Kanadoje išskirtinumas, anot pašnekovės yra tai, kad dalis aukštųjų mokyklų studijų plane numato, kad studentas turėtų galimybę vieną semestrą padirbėti ir įgauti realios darbo patirties, susijusios su pasirinktų studijų dalyku.

„Užsienio studentai itin vertina tai, kad Kanada jų po studijų nesiunčia namo, o suteikia galimybę pasilikti ir metus padirbėti. Jei studentas mokosi mūsų aukštojo mokslo sistemoje nemažiau nei dvejus metus, po studijų programos baigimo jam suteikiama galimybė likti šalyje iki trejų metų ir dirbti“, – aiškino S. Obukhova ir pridūrė, kad tokia vizų sistema gali naudotis ne tik po vidurinės mokyklos baigimo studijas planuojantys žmonės, bet ir tie, kurie ryžtasi studijuoti jau būdami šiek tiek vyresni.

Studijos nepigios, bet atsiperka

AMES Education studijų užsienyje konsultantė Ingrida Valantiejūtė kad, renkantis studijų kryptį ir galvojant apie studijas užsienyje, pačios lanksčiausios studijų kryptys yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Ji atkreipė dėmesį, kad po to, kai pasitraukdama iš Europos bendrijos Didžioji Britanija itin pabrangino studijas užsieniečiams, šie pradėjo ieškoti naujų studijų krypčių ir labai tikėtina, kad artimiausiu metu išaugs studijų Kanadoje populiarumas.

„Šiuo šalių – Kanados ir JAV – studijų sistemos labai skiriasi nuo esančių Europos šalyse. Kanados aukštosios mokyklos dirba pagal „Liberal art and sciences“ modelį, tai reiškia, kad studijų metu yra galimybė keisti jų kryptį, kai tuo tarpu į Europos universitetus įstojusieji studentai paprastai mokosi pagal vieną, stojimo metu pasirinktą, kryptį“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad šia filosofija pagrįstas aukštasis mokslas studentui suteikia lanksčias galimybes derinti studijuojamus dalykus ir mokslo sritis pagal individualius poreikius.

Skaičiuojama, kad studijų metai koledže Kanadoje kainuoja apie 14 tūkst. Kanados dolerių, o universiteto studijos gali kainuoti 20-30 tūkst. per metus. „Studijų pasirinkimas Europoje tampa ganėtinai mažas, o Kanada siūlo galimybę po studijų gauti darbo vizą, tad investicijos į šias studijas gana greitai atsipirktų“, – aiškino ji.

Universitetai Kanadoje reikalauja pateikti akademinės anglų kalbos egzamino IELTS arba TOEFL rezultatą. Dažnai pati mokymo įstaiga nurodo reikalaujamą balą. Tuo tarpu, bendruomeniniai koledžai nereikalauja tokio egzamino rezultato, tačiau atvykus į koledžą, sudaroma papildoma anglų kalbos tobulinimo programa. Paprastai Kanados universitetai reikalauja pateikti gimnazijos baigimo rezultatus, motyvacinį laišką, CV ir bent vieną rekomendacinį laišką.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.