„Naujoji valdžia daug kalbėjo apie kitokį, lyginant su buvusiais valdančiaisiais, politikos stilių. Bet išties tas stilius kitoks ir būti negali: opozicija stengiasi nepalaikyti valdančiųjų, o valdantieji stengiasi, kiek įmanoma, nepaisyti opozicijos“, – situaciją Seime komentavo Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda.
Startas nebuvo sklandus
Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento, politologo Vytauto Dumbliausko, Seimo darbo startas buvo negražus.
„Negražiai atrodė Andriaus Mazuronio pasiūlymas į vicepirmininkus, taip įžeidžiant valstiečius. Galime galvoti, kad Viktorija Čmilytė-Nielsen nėra labai patyrusi Seimo narė, bet Jurgis Razma yra ilgametinis parlamento narys, jis tikrai viską žino ir supranta.
Tai bandymai keisti Seimo Statutą dėl Audito komiteto, kad jo vadovo pozicija neatitektų valstiečiams, vėlgi atrodo negražiai.
Buvo kalbama, kad bus bandoma pakelti Seimo politinę kultūrą, bet veiksmai kol kas to nerodo“, – teigė V.Dumbliauskas.
Jam antrino ir kolega LKA docentas V.Isoda, pastebėjęs, kad nors nemaža dalimi naujai valdančiajai koalicijai koją pakišo ir koronavirusas, vis tik postų dalybos parodė, jog politinė kultūra ir politinis stilius parlamente nesikeičia.
„Bent jau patys naujieji valdantieji tikėjosi ir kalbėjo, kad matysime kitokį politikos stilių. Bet dalykai per naktį nesikeičia ir stilius lieka panašus. Postų dalybos Seime parodė, kad politikos stilius nėra kitoks“, – sakė jis.
Opozicijos elgesys
Pirmąją darbo savaitę iš parlamento pasitraukti nusprendė valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis. Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai nutraukė jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus. Seimo darbo prasme, V.Dumbliausko teigimu, R.Karbauskio pasitraukimą reikėtų vertinti teigiamai: jo pareiškimai, ne vieną kartą girdėtos kalbos apie pasitraukimą, parlamento darbo nelengvino.
„Iš kitos pusės, jis akivaizdžiai parodė, kad negali dirbti, nebūdamas lyderiu ir neturėdamas valdžios – jam tai beprasmiška. Šioje vietoje galima jį suprasti. Jis ambicingas žmogus ir tai normalu“, – patikino politologas.
Kartu MRU docentas atkreipė dėmesį ir į opozicijos elgseną. Nors pareiškimų ir kalbų buvo visokių, balsavimas dėl Ingridos Šimonytės skyrimo eiti premjerės pareigas parodė, kad mažumoje esančios politinės partijos ir politikai elgiasi gana išmintingai.
„Buvo galima tikėtis, kad opozicija pasielgs bjauriau. Ką mes girdėjome iš jų kalbų pirmadienį ir antradienį, tai atrodė, kad jie pamiršo paprastą principą, jog „gulinčio nemuša“.
Valdančiąją koaliciją paguldė koronavirusas – Liberalų sąjūdžio frakcija balsavime dalyvauti negalėjo. Tai opozicijai tokiame kontekste kalbėti apie politinę kovą buvo tiesiog amoralu. Jei Liberalų sąjūdis būtų dalyvavęs balsavime, jokių problemų nebūtų buvę. Jei valdančioji koalicija guli sužeista, o tu ant jos lipi ir trypi, tai yra negražu.
Bet vis tik darbais opozicija pademonstravo išmintį ir parodė, kad laikosi principo „gulinčio nemuša“: dalis opozicijos išėjo iš salės, dalis iš Mišrios parlamento narių grupės prabalsavo „už“.
Tai nors opozicija dėl balsavimo už I.Šimonytę kalbėjo kritiškai, jie pasielgė valstybiškai ir pademonstravo valstybinį mąstymą. Visiems buvo aišku, kad ji taps premjere, tai kam dar laukti savaitę, kol grįš liberalai, jei valstybėje dėl pandemijos labai sudėtinga padėtis“, – aiškino V.Dumbliauskas.
Kokių sunkumų tikėtis?
Kalbinti politologai vieningai sutarė, kad valdančioji dauguma Seime gana trapi. Kaip pastebėjo politologas V.Dumbliauskas, jei dešimt ar daugiau koalicijos narių išeis į Vyriausybę, tai situacija bus pakankamai sudėtinga.
„Bet kokia liga, neatvykimas į Seimą paralyžiuos valdančiosios daugumos sprendimų priėmimą. Prieš rinkimus dabartiniai valdantieji žadėjo ieškoti sutarimo su opozicija ir atsižvelgti į visų interesus. Be to, rinkimų programose buvo kalbama apie dalykus, pavyzdžiui, švietimo susitarimą, kurio valdantieji niekada nepriims be opozicijos paramos, nes tai yra visų partijų sutarimo reikalas“, – paaiškino LKA politologas V.Isoda.
Jis pastebėjo, kad ankstesniųjų valdančiųjų pasirinkimas į ministrų kabinetą deleguoti ne partijos kolegas, o profesionalus, iš dalies sprendė trapios daugumos problemą.
„Valstiečių lozungas „į Vyriausybę – profesionalus“ problemą iš dalies minimizavo. Tačiau valdančiosios koalicijos partneriai nuėjo klasikiniu keliu, kai Seimo nariai užima ir postus Vyriausybėje. Tai nieko blogo, jei sprendimų priėmimo procesuose Seime turi balsų rezervą, bet mes matome, kad tą rezervą jie turi labai mažą. Jau per pirmąją savaitę matėme, kad Liberalų sąjūdį paliko Kęstutis Glaveckas, tai jau sumažėjo vienu nariu“, – aiškino V.Isoda.
Tuo tarpu MRU docentas V.Dumbliauskas akcentavo, kad jei profesionalų Vyriausybės formavimas iš dalies ir sprendžia minėtą problemą, tačiau kartu sukuria ir naujus sėkmingo Seimo bei Vyriausybės darbo kliuvinius.
„Valstiečiai su savo profesionalų Vyriausybe įrodė, kad ministrų kabinetas turi būti politinis. Ministrai-profesionalai neturėjo paramos, frakcijos jų nepažinojo, patys valstiečiai atmesdavo savo iškeltų ministrų siūlymus“, – teigė jis.
Kandidatų į ministrus pavardžių linksniavimas – normalus dalykas
Paklausti, ar I.Šimonytės pristatytos kandidatų į ministerijų vadovų pavardės ir viešojoje erdvėje kilęs šių kandidatų aptarinėjimas ar skeptika jų atžvilgiu kaip nors veikia valadančiąją koaliciją, politologai tikino, kad ministrų pavardės beveik visada išprovokuoja vienokais ar kitokias kalbas.
Tačiau kartu ragino viešo kandidatų į ministrus aptarinėjimo pernelyg nesureikšminti.
„Pilnas pateiktas sąrašas tikrai nebus patvirtintas. Įprastai Prezidentūra vieno ar dviejų ministrų kandidatūras atmeta ar net pasiūlo savo kandidatus. Neatmeskime, kad ir Gitanas Nausėda tai padarys.
Gali būti, kad I.Šimonytė, nujausdama tai, paminėjo vieną ar kitą pavardę, nukreipdama dėmesį nuo tų kandidatų, kurie pasirodys vėliau ir tikrai užims ministerijų vadovų postus“, – sakė V.Isoda.
Dalykas, kuriuo išties vertėtų rūpintis, anot MRU politologo V.Dumbliausko, yra tai, ar visi siūlomi kandidatai turės pakankamai patirties, suvaldant ministerijų veiklas ir finansus.
„Problema gali kilti dėl kompetencijos ir patyrimo. Ministerijų vidinės struktūros ir valdininkai gali „suvalgyti“ nepatyrusius ministrus. Tai reiktų įsivertinti“, – patikino jis.
