Prokuratūros vado pavardė neatsitiktinai atsidūrė sąraše ieškovų, kurie padavė apeliacinį skundą siekdami toliau bylinėtis prieš Lietuvą ir iš jos prisiteisti solidžias kompensacijas už buvusį darbą gyvsidabriu užterštame Ukmergės teisme.
Anksčiau prisiekinėjęs, kad prieš valstybę nekovos, kad nesieja sveikatos problemų su buvusiu darbu, dabar gi E.Pašilis nė neketina nuleisti rankų net ir po to, kai pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl senaties.
Tiesa, kurį laiką generalinis prokuroras dar svarstė, ar verta tęsti kovą. Mat jam švietėsi labai gerai apmokamos pareigos ES Bendrajame teisme, į kurį, kalbama, kelią tiesė įtakingoji globėja D.Grybauskaitė.
Žalią šviesą uždegė ir nueinanti Vyriausybė, kažkodėl per posėdį aptarusi E.Pašilio klausimą kaip riboto naudojimo ir susitikimą su juo apgaubusi paslapties skraiste.
Ar tik tuo pačiu nebuvo aptartas ir Vyriausybę sudrebinęs skandalas dėl greitųjų testų pirkimo už 6 mln. eurų, kai FNTT pareigūnai ten užgriuvo netikėtai, iš anksto nesuderinę? Negana to, tyrėjai ir toliau taip atkakliai kasasi, kad jų entuziazmą galėtų atvėsinti tik prokurorai, kurie kontroliuoja ikiteisminius tyrimus.
Bet buvusio ukmergiškio teisėjo naują svaigų karjeros šuolį sustabdė prezidentas G.Nausėda, suabejojęs kandidato kompetencija. Ją atskleidė ir E.Pašilio dar Ukmergėje nagrinėtos bylos, kurias aprašė „Lietuvos rytas“.
Sulaukęs akibrokšto iš rūmų, kuriuose anksčiau buvo dangstomas už savųjų stūmimą į aukštas pareigas ir net pamalonintas ordinu, E.Pašilis jau neturi ko prarasti, o likti prie suskilusios geldos, tikėtina, nenori.
Buvusį Prezidentūros numylėtinį vargu ar tenkintų kokio ministerijos klerko arba eilinio sostinės teisėjo pareigos.
Juk tektų kaip ir iki šiol nuolat važinėti į darbą iš Ukmergės ir leisti dūmais dabar jau savus, o ne valdiškus pinigus.
