62 balsai – „už“, 10 – „prieš“, 41 susilaikęs. Tokia persvara valdančioji koalicija antradienį Seime laimėjo balsavimą dėl 46 metų I.Šimonytės paskyrimo premjere. Tačiau jai šią pergalę garantavo dalis opozicijos ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų, kurie arba nedalyvavo balsavime, arba balsavo „už“.
Tai, kad koronaviruso smarkiai praretintos Seimo daugumos skyles reikėjo lopyti būtent su opozicijos pagalba, leidžiantis į slaptus sandėrius, atskleidė ir pats konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Tiesa, valdantieji, pripažinę, jog iki paskutinės akimirkos nebuvo tikri, ar laimės, vylėsi, kad tokios pagalbos iš šalies nebereikės, kai atsitrauks pandemija.
Vis dėlto daugelis politikos ekspertų neabejoja, jog valdžios pamatai Seime bus gana trapūs.
Politikė jau saugoma
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai paskyrė I.Šimonytę premjere ir dabar ji turi per 15 dienų suformuoti Vyriausybę, kurios programą dar turi patvirtinti Seimas. Trečiadienį taip pat šalies vadovas pradėjo susitikimų su kandidatais į ministrus maratoną.
Tuo metu su premjerės statusu susijusius pokyčius I.Šimonytė pajuto vos išėjusi iš plenarinių posėdžių salės Seime jau antradienį. Čia jos jau laukė Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Be to, I.Šimonytei, nors ji pati ir nelabai nenori, matyt, teks kraustytis į premjerams skirtą 600 kvadratinių metrų ploto rezidenciją Turniškėse, kuri pastaruosius ketverius metus stovėjo tuščia.
Ir baiminosi, ir guodėsi
Tačiau balsavimo Seime išvakarėse valdančiųjų gretose buvo nemenkos panikos ženklų.
Savaitės pradžioje nurodymus izoliuotis gavo visa valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija, o prieš patį antradienio Seimo posėdį paaiškėjo, jog taip pasielgti turi ir kai kurie konservatoriai bei „laisviečiai“.
Valdaniesiems netekus net keliolikos savo atstovų, iškilo grėsmė, kad I.Šimonytė gali neperšokti itin svarbaus barjero.
Tiesa, G.Landsbergis teigė dėl to pernelyg nesijaudinantis ir vadino tai technine problema – esą valdantieji vis vien patvirtins I.Šimonytę premjere po kelių dienų ar savaitės.
Nepaisant tokių viešų pasiguodimų, frakcijos posėdyje nuotaikos buvo kitokios – partijos vadovybė dalijosi net apokaliptinėmis prognozėmis, jog premjerės tvirtinimas gali žlugti, jeigu G.Nausėda sumanys antrą kartą neteikti I.Šimonytės kandidatūros.
O Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen net viešai dalijosi įtarimais, jog laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tyčia nurodė pavaldžioms institucijoms liepti izoliuotis būtent valdantiesiems.
Medžiojo politikų balsus
Kaip vėliau viešai pripažino ir G.Landsbergis, konservatoriai su kitais valdančiaisias liejo devynis prakaitus Seimo užkulisiuose medžiodami opozicijos atstovų balsus.
Bene pagrindiniu taikiniu greičiausiai buvo dalis Socialdemokratų frakcijos. Mat ji nuo Seimo darbo pradžios suskilo kone lygiai per pusę, vieniems maištaujant prieš partijos vedlį Gintautą Palucką ir norint labiau draugauti su valdančiaisiais.
Tiesa, prieš pat Seimo posėdį, G.Paluckui vis nesiryžtant pranešti, kaip frakcija elgsis, buvo paskelbta, jog ji vis dėlto susilaikys.
Bet balsavime nedalyvavo net 8 frakcijos nariai, tarp jų ir Seimo vicepirmininku tapęs Julius Sabatauskas. G.Paluckas ir frakcijos seniūnas Algirdas Sysas balsavo susilaikydami – taigi prieš I.Šimonytę.
„Reikėtų klausti mūsų bičiulių, kurie neatėjo į balsavimą. Frakcijos sprendimas buvo susilaikyti.
Tie, kas liko, susilaikė. Nėra prievolės, čia ne vaikų darželis ar mokykla, kurie už rankos reikia atvesti į balsavimus. Manau, kad kiekvieno politiko garbės reikalas yra dalyvauti, balsuoti ir parodyti savo poziciją. Galbūt čia naujų Seimo narių neryžtingumas, ieškojimas plaukimo pasroviui“, – po balsavimo kalbėjo A.Sysas.
Tuo metu trečiadienį dalyvaudamas portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ frakcijos seniūnas aiškino, jog daugelis bičiulių greičiausiai išsigando rinkėjų neigiamos reakcijos į peštynių tęsimą tokiu įtemptu metu, kai reikia suformuoti naują valdžią.
Valdantiesiems pagalbos ranką gana netikėtai ištiesė ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai, iš kurių penki parėmė I.Šimonytės kandidatūrą, o trys nedalyvavo balsavime.
Ramybės gali nebūti
Taigi kiek pagrįstos dešiniųjų vedlių viltys, jog pasibaigus pandemijai tokia įtampa baigsis ir Seimo valdančioji dauguma dominuos balsavimuose? Gali būti visko.
Juk jeigu G.Nausėda patvirtins daugumą kandidatų į ministrus, kurie beveik visi yra Seimo nariai, valdantieji didesniąją laiko dalį Seime bus mažuma. Be to, pandemijos ir karantino pabaigos kol kas nematyti, o opozicija kuo toliau, tuo labiau norės rodyti dantis siekdama revanšo.
Valdančiųjų atstovai taip pat neslepia, kad jų laivą gali siūbuoti konservatorių ir abiejų liberalių partijų nesutarimai.
Kai kurie konservatorių frakcijos nariai jau dabar reiškia priekaištus vadovybei, kad esą atiduota per daug svarbių ministerijų Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai, o pastarosios kandidatai į ministrus nevykę.
