Ministras taip pat pranešė apie besikeičiančias saviizoliacijos taisykles tiems, kurie jau persirgo koronavirusine infekcija bei Seimo nariams, kurie galės izoliuotis trumpiau.
A.Veryga: persirgusiems koronavirusu bus taikomos saviizoliacijos išimtys
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga informavo apie besikeičiančias saviizoliacijos taisykles tiems, kurie jau persirgo koronavirusine infekcija. Jiems bus taikomos izoliacijos išimtys. Tiesa, jos galios ne visiems.
„Tose išimtyse bus nustatoma, kad tie, kurie yra persirgę kovidine infekcija, tris mėnesius po aukštos rizikos kontakto jau nebeturėtų izoliuotis. Kol kas šita tvarka galiotų tik su tam tikromis išimtimis, kadangi vis dar nesame sulaukę medikų ekspertų grupės vertinimų (...) dėl dirbančių slaugos, globos įstaigose, kalėjimų darbuotojų ir kitų profesijų atstovų, kur reikia imtis didesnės atsargos priemonių.
O visiems kitiems, tikėtina, kad, jeigu šiandien specialistai suspės viską pabaigti derinti ir bus pasirašyta, gali būti, jog tokia tvarka įsigaliotų jau nuo rytdienos“, – žadėjo ministras.
Privilegijų dėl izoliacijos gaus ir Seimo nariai
Be to, laikinojo sveikatos apsaugos ministro teigimu, privilegijų dėl izoliacijos turės ir Seimo nariai. Jiems bus suteikta galimybė susitrumpinti izoliacijos laikotarpį nuo dviejų savaičių iki dešimties dienų, jei jų koronaviruso testo atsakymas bus neigiamas.
„Po diskusijų su Seimo valdyba yra dar viena numatyta korekcija izoliacijos tvarkos taisyklių: greta kitų asmenų, kuriems numatyta galimybė susitrumpinti izoliaciją, bus įrašomi ir Seimo nariai, kurie turėtų tokią galimybę susitrumpinti izoliaciją iki 10 dienų, turėdami neigiamą kovidinį testą“, – sakė A.Veryga.
Seimo valdybos nariai ketvirtadienį iškėlė klausimą, kodėl Seimo nariai nėra įtraukti į profesijų, kuriems gali būti taikoma trumpesnė nei 14 dienų saviizoliacija, sąrašą. A.Veryga tuomet pažadėjo apsvarstyti siūlymą dėl izoliacijos trukmės trumpinimo Seimo nariams.
Taip pat A.Veryga užsiminė, kad šiuo metu vyksta diskusijos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl nedarbingumo išdavimo. Šeimos gydytojai skundžiasi, kad nedarbingumo pažymos iš NVSC vėluoja, todėl šiuo metu diskutuojama apie galimybę pratęsti terminą, kai nedarbingumą būtų galima pratęsti atgaline data.
Kodėl Lietuvoje auga mirtingumas?
A.Veryga taip pat pranešė, kad pirmadienį COVID-19 valdymo komitete bus aptarinėjamos išaugusio mirtingumo Lietuvoje priežastys. Jis pabrėžė, kad išaugusio mirtingumo problema siejama ne tik su koronavirusu. Daugėja mirštančiųjų nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų priežasčių.
„Deja, bet jau keletą savaičių stebime iš vidurkio iškrentantį mirtingumą. Šiuo metu yra duoti pavedimai Higienos institutui, kad būtų atliekama analizė. Pirmadienį kovidiniame komitete aptarsime, kokios tai yra mirtingumo priežastys ir galėsime detaliau papasakoti, dėl ko šiuo metu matome augantį mirtingumą“, – sakė A.Veryga.
Gali spręsti dėl papildomų priemonių: grėsmė – dviem sektoriams
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras neatmetė galimybės, kad trečiadienį Vyriausybė apsispręs dėl papildomų karantino priemonių, nes atvejų skaičius ir toliau auga, o visuomenėje jaučiamas sąmoningumo trūkumas.
„Tai tikrai neatmesčiau galimybės, kad kitą savaitę Vyriausybė gali apsispręsti dėl papildomų priemonių. Jūs paminėjote, kad visuomenė laikosi reikalavimų, bet iš skaičių mes, matyt, matome, kad turbūt nebūtinai taip yra, kaip mes galvojame ar ką matome gatvėje. Žinome iš apklausų, kad tik 50 proc. gyventojų kaukę užsideda dėl to, jog supranta riziką, kiti tą daro bijodami baudos.
O tai reiškia, kad ten, kur niekas nemato ir nekontroliuoja, matyt, vyksta visiškai kitokie dalykai. Girdime apie šeimos šventes, įmones, kuriose slepiami atvejai, darbuotojai verčiami eiti į darbą“, – vardijo A.Veryga.
Paprašytas įvardyti, apie kokias priemones jis kalba, laikinasis ministras pirmiausia išskyrė žmonių susibūrimo vietas. Labiausiai suvaržymai, pasak jo, tikėtini prekybos sektoriuje.
„Galiu tik paminėti, kad yra likę keletas tokių sričių. Tokios stambiausios sritys, kur žmonės iki šiol dirba nenuotoliniu būdu, viena tai yra sektorius, kur žmonės dirba su slauga, globa. Tai čia turbūt mes neturėkime iliuzijų, kad ką nors uždarysime, nes šis sektorius neišeis į nuotolinį darbą, jis dirba ir dirbs. Ten ligos plitimą teks valdyti šiek tiek kitaip.
Yra du sektoriai, kur žmonės iki šiol susirenka ir ten gali būti svarstomi pokyčiai, tai yra ugdymo sektorius – t.y. švietimo įstaigos, ir kitas sektorius, kuris, tikėtina, kad labiau gali susilaukti apribojimų – tai prekybos įmonės ir ypatingai didelės vietos, kur žmonių susirenka labai daug“, – tvirtino A.Veryga.
Jis pridūrė girdintis įvairių istorijų ir apie kai kuriuose prekybos centruose vykstančius išpardavimus, todėl perspėjo jų atstovus, kad papildomos priemonės pirmiausia gresia būtent jiems.
Laikinasis ministras pažymėjo, kad kol kas papildomi sugriežtinimai negresia kirpykloms ir grožio salonams, nes, pasak jo, ten ir taip jau galioja griežta tvarka, kurią nėra sudėtinga įgyvendinti ir jų laikytis. „Neturime kažkokių duomenų, kad ten ypatingai virusas plistų“, – galimus sprendimus komentavo A.Veryga.
Serga dar 2 audinių ūkio darbuotojai
NVSC atstovė Justina Petravičienė pranešė, kad Jonavos rajone veikiančiame audinių ūkyje jau trims asmenims nustatyti COVID-19 ligos atvejai. Asmenys jaučia ligos simptomus, pagal amžių rizikos grupei jie nepriklauso.
„Reikėtų pasakyti, kad visi susirgę asmenys jaučia COVID-19 ligos simptomus. Pagal amžių jie nepriklauso rizikos grupei. Tai yra, jaunesni nei 60 metų amžiaus“, – sakė NVSC atstovė. Ketvirtadienį koronavirusas nustatytas ir Jonavos rajone esančiame ūkyje laikomoms audinėms. Virusas nustatytas ištyrus staiga nugaišusių gyvūnėlių mėginius.
Kas penkto atvejo nustatyti nepavyko
Kalbėdama apie naujus koronavirusinės infekcijos atvejus, NVSC atstovė J.Petravičienė apgailestavo neturinti gerų žinių. Pasak jos, kas penkto vakar nustatyto atvejo epidemiologams ištirti nepavyko, nes 21 proc. susirgusiųjų tvirtino nebendravę su sergančiais asmenimis, užsienyje nesilankė.
„Matome didėjantį infekcijos plitimą ir žmonės tų tikslių aplinkybių (užsikrėtimo, – aut. past.) negali nurodyti“, – sakė specialistė.
Ji pažymėjo, kad 11 vakar mirusių nuo koronaviruso asmenų priklausė 80-89 m. amžiaus grupei. „Tas jau įprasta. Statistikoje matome, kad didžiausias mirštamumas fiksuojamas šitoje amžiaus grupėje“, – perspėjo J.Petravičienė.
6 asmenys priklausė 70-79 m. amžiaus grupei. 3 asmenys priklausė 60-69 m. amžiaus grupei. 1 asmuo vyresnis nei 100 m. 1 asmuo buvo jaunesnis nei 60 m.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 56 tūkst. 95 asmenys, 41 tūkst. 897 – tebeserga, 13 tūkst. 514 – pasveiko. Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 471 žmogus, dėl kitų priežasčių – 213 užsikrėtusiųjų.
Kokia situacija ligoninėse?
Ligoninėse gydomi 1776 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje. Deguonis reikalingas 917 pacientų, 81 asmeniui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų 8 919 iš 16 tūkst. 688.
Iš 666 reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė – 371. Iš 613 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 225, iš 6 233 lovų su deguonimi užimta 2 251.
