Taigi, sveikinu visus neigiančius – pagal užsikrėtimų skaičių esame 8-ti pasaulyje. Na ir kas, ar ne? Juk tai tik propaganda, nes aš negulėjau reanimacijoje, draugas negulėjo, bobutė nenumirė, tai jokio covido ir nėra. Per dieną numiršta 23, 22 kažkokie žmogeliai? Baikit, juk mirė nuo plaučių uždegimo, nuo širdies, kraujagyslių ligų, o dėl skaičiaus juos priskaičiuoja covidui!
Taip, mirė nuo tų ligų, bet kas jas paaštrino kad reikėjo numirti? Nes su tom ligom išgyvendavo ir būtų gal dar 20 metų išgyvenę. Taigi tas covidas, kurio ir nesimato, paaštrino.
Ar sunku TAI SUPRASTI?
Kas kaltas, kad mes jau 8-ti pasaulyje? Taigi VALDŽIA! Nesiėmė priemonių. Kas kaltas, kad ėmėsi priemonių ir suvaržė mūsų laisves, užmaukšlino kaukes ir uždarė barus? Vėl VALDŽIA!
O gal mes patys esame avinų banda, kurios valdžia ir geruoju, ir drausdama maldauja: na, nebesibūriuokite, laikykitės atstumų, dėvėkite kaukes, būkit supratingi...
Bet mums DZIN tokie prašymai. Jei susirgsim, juk mus gydys ir išgydys, kokia čia problema? Dzin, kad gydytojai pervargę, vietų ligoninėse jau trūksta, bet mus PRIVALĖS gydyti! Taip, jaunesnius išgydys, gal mes visi persirgsim, bet kas nors ir numirs...
Praėjusią savaitę palyginti nedidelė grupė protestuojančių prieš suvaržymus, tų, kuriuos kaukės tiesiog dusina, praėjo Gedimino prospektų. ŠALIN KAUKES, skelbė plakatai. Tad galėjo šalia ištiesti ir plakatus – šalin kaukes, ATIA, MOČIUTE IR SENELI! Ar aš klystu?
Bet mane nustebino ir kitkas. Prieš žmogaus teisių, laisvių suvaržymus daugiausiai protestavo jaunimas. Pamaniau, o kodėl nematau ten A.Armonaitės, Laisvės partijos vadės, ar liberalų vadės V.Čmilytės-Nielsen?
Juk jaunimo banga jas atplukdė į Seimą. Tad turėjo kartu žygiuot ir protestuot prieš valstybę ir priimtus įstatymus. Arba atvirkščiai – atsistot prieš protestuotojus ir pasakyt: kompanija, laikomės nurodymų, esame piliečiai, ir mums visiems vienodai galioja įstatymai tokiu sudėtingu momentu! Deja, dabar abi vadovės, vis kalbančios apie žmogaus teises, turbūt lindėjo krūmuose... Matyt, kad neprarastų savo populiarumo.
Ateina Kalėdos. Suvaržymai kels dar daugiau nepasitenkinimo. Bus liūdna. Ilgi tamsūs vakarai, lietus... Bet gal pakentėkim? Jaunimui bus dar daug Kalėdų. O senoliams jos gali būti paskutinės...
Pankentėkim vardan jų. Vardan nusibaigusių gydytojų. Vardan nusistekenusios valstybės, nebepajėgiančios mokėti išmokų ir gydyti sergančių. Pagaliau – vardan savęs. Parodykime, kad sugebame ir pakentėti, ir paliūdėti, ir būti mylintys savo artimus ne žodžiais, o ir darbais.
