Tai šalies vadovas žada padaryti jau kitą antradienį, po to, kai pirmadienį susitiks dar su trimis kandidatais – į ekonomikos ir inovacijų ministres siūloma Aušrine Armonaite, kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus Arūnu Dulkiu bei konservatore Jurgita Šiugždiniene, kuri kandidatuoja į švietimo, mokslo ir sporto ministrės postą.
Kiek anksčiau šią savaitę G.Nausėda taip pat susitiko su Laisvės partijos kandidate į teisingumo ministrus Evelina Dobrovolska, šios partijos siūlomu kandidatu į susisiekimo ministrus Kasparu Adomaičiu ir Liberalų sąjūdžio kandidatu į kultūros ministrus Simonu Kairiu.
Karuselė suksis ir toliau
Ar tai reiškia, kad kažkas pravirs būtent iš šių septynių kandidatų?
Ar likusieji pretendentai į ministrus, su kuriais G.Nausėda planuoja susitikti vėliau, jau gali jaustis ramūs bei saugūs? „Pasakysiu tik tiek, kad visa savo apimtimi, jau dabar matau, kad jis (sąrašas, – Red.) patvirtintas nebus“, – po įvykusių pirmų keturių susitikimų atskleidė G.Nausėda.
Šalies vadovas neįvardijo, kurie kandidatai gali būti atmesti bei kiek tokių gali būti iš viso. „Kiek pavardžių mes kvestionuosime, šiandien aš negaliu pasakyti – būtų ir nelabai atsakinga, juolab, kad mes tik pradėjome susitikimus su kandidatais į ministrus“, – dėstė G.Nausėda.
Vis dėlto prezidentas užsiminė, kad apie išbrokuotus kandidatus pirmiausia bus pranešta paskirtajai premjerei I.Šimonytei.
Kai kurie politikai iš karto atkreipė dėmesį, jog prezidentas savo sprendimą žada paskelbti vos tik įpusėjus susitikimų su visais siūlomais kandidatais maratonui.
Anot šaltinių, taip esą daroma todėl, kad I.Šimonytė galėtų toliau ieškoti, kuo pakeisti prezidento filtro neįveikusius kandidatus ir nestotų Ministrų kabineto formavimas.
Bet šaltiniai taip pat tvirtina, esą tai dar nereiškia, kad vėliau atvykti į Prezidentūrą pakviesti kandidatai į ministrus jau gali atsipalaiduoti ir, kad dėl jų G.Nausėdai nekyla abejonių.
„Anksčiau G.Nausėda yra sakęs, kad savo nuomonę dėl siūlomų kandidatų išsakys tik su jais susitikęs.
Todėl būtų keista, jei kažkoks vertinimas nuskambėtų anksčiau. Matyt, antradienį prezidento sprendimą išgirs tik tie, kurie jau buvo egzaminuojami“, – penktadienį svarstė kai kurie valdančiųjų atstovai.
Pirmi atėjusieji – pagrindiniai taikiniai?
Kai kurie politikai taip pat pastebėjo, kad pirmiausia į Prezidentūrą buvo pakviesti visuomenei mažiau žinomi kandidatai, taip pat – tie, kurių viešai paskelbtos kandidatūros kėlė didžiausią ažiotažą.
Tarp tokių – kandidatė į teisingumo ministrus E.Dobrovolska. Šią į Seimą išrinktą politikę lydi ne tik apkalbos dėl tatuiruočių, bet ir abejonės dėl jos kompetencijos.
Kai kam kliūva tai, kad buvusi advokato padėjėja nėra išlaikiusi advokatūros egzamino, tiesa, pati kandidatė mano, jog tai – ne kliūtis vadovauti ministerijai.
Tuo metu prezidentas G.Nausėda apie šią kandidatę esą susidarė dvejopą įspūdį. Ji esą drąsi ir ryžtinga, bet prezidentui kyla klausimų dėl jos patirties ir autoriteto.
Neaišku, kokį įspūdį prezidentui paliko ir pretendentas vadovauti Susisiekimo ministerijai K.Adomaitis. Jį prezidentas prie sienos mygo klausimais apie komandą, tačiau, kaip vėliau aiškino patarėjai, konkrečių atsakymų neišgirdo.
Gali būti, jog būtent K.Adomaitis vėliau savo bendražygiams ėmė skųstis, esą Prezidentūra jam į komandą perša dabartinį viceministrą Gytį Mažeiką.
G.Nausėda tokius viešai nuskambėjusius priekaištus penktadienį pavadino sąmokslo teorijomis, kurios esą neturi nieko bendra su realybe. Tačiau prezidentas neneigė, jog kandidatai sulaukia klausimų apie būsimą savo komandą, bet ne visi turi atsakymą.
Beje, neoficialiomis žiniomis, kai kurie su prezidentu jau susitikę kandidatai į ministrus ne tik negalėjo įvardyti, ką norėtų matyti būsimoje savo komandoje. Ne vienas jų esą nieko negalėjo pasakyti apie dabar laikinai pareigas einančių ministrų komandas.
Neatmetama, jog G.Nausėdai gali kliūti ir pirmadienį Prezidentūroje laukiamas kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys, kuriam jis pavasarį nepasiūlė likti dar vieną kadenciją vadovauti Valstybės kontrolei.
Kas neįveikė pirmojo filtro?
Penktadienį G.Nausėda ir pats šiek tiek praskleidė mažiau matomus kandidatų derinimo užkulisius.
Šalies vadovas teigė, jog ministrų kandidatūros su I.Šimonyte buvo derinamos ir prieš jas paskelbiant viešai. „Kai kurių kandidatūrų neatsirado sąraše dėl to, kad mes nematėme pagrindo jiems būti kandidatais į ministrus“, – mįslingai užsiminė G.Nausėda.
Kalbų, kad kai kurie I.Šimonytės siūlyti kandidatai į ministrus nepraėjo pirminio prezidento filtro, sklandė jau kurį laiką. Neoficialiomis žiniomis, iš aptariamų kandidatų atkrito bent dvi pavardės.
Šaltinių teigimu, G.Nausėdai esą netiko anksčiau į švietimo, mokslo ir sporto ministrus siūlytas Laisvės partijos kandidatas Vytautas Mitalas.
Dėl to valdantiesiems esą teko skubiai persidalyti ministerijas: atlikus rokiruotę, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atiteko konservatoriams, o Laisvės partijai – Susisiekimo ministerija.
Be to, kalbama, kad vietoje į krašto apsaugos ministrus siūlyto konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, prezidentas pasirinko Arvydą Anušauską.
Apie šią rokiruotę taip pat sklinda įvairių legendų, tačiau šaltiniai tvirtina, kad labiausiai L.Kasčiūnui koją tapti ministru kišo užpernai jo organizuotas kelių prieštaringai vertinamų ultradešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ priklausančių Bundestago narių vizitas į Vilnių.
Kilus skandalui, vokiečių politikus pakvietęs L.Kasčiūnas su jais nesusitiko, bet gavo pylos nuo konservatorių vadovybės.
Prezidentūroje esą buvo prisiminta ir tai, jog kiek anksčiau dėl ryšių su koncerno „MG Baltic“ vadovais metams buvo sustabdyta L.Kasčiūno narystė Tėvynės sąjungoje.
Patvirtino, kad buvo ir juodraštis
G.Nausėda penktadienį taip pat atskleidė, kad su I.Šimonyte ne tik anksčiau buvo derintos kai kurios viešai neskelbtos kandidatūros, bet esą sutarta, jog paskelbtas kandidatų sąrašas – ne galutinis.
Anot šalies vadovo, su I.Šimonyte esą buvo sutarta, kad sprendimai dėl ministrų bus priimami po pokalbių su jais. „Tai (patekimas į sąrašą, – Red.) dar nėra pasai, išduoti ministrams. Jie turės praeiti visą mūsų pokalbių filtrą – mes turėsime įsitikinti jų tinkamumu šioms pareigoms, nes tokia yra prezidento institucijos priedermė: dalyvauti ministrų tvirtinimo procese. Ir mes ketiname tai daryti atsakingai“, – aiškino G.Nausėda.
I.Šimonytė naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, jog kai kurios kandidatų pavardės su G.Nausėda buvo aptariamos. „Kai kurių aptartų pavardžių sąraše neatsirado“, – pripažino I.Šimonytė.
Pristatė kaip savo viziją
Kodėl tada viešai buvo paskelbtas su prezidentu galutinai nesuderintų kandidatų į ministrus sąrašas? Ar tai buvo I.Šimonytės pageidavimas, ar Prezidentūros sąlyga? O gal tai buvo bendras sprendimas?
Anot I.Šimonytės, prezidentas buvo informuotas, kokius žmones ji ketina pristatyti, kaip savo matymą. „Trečiadienį (lapkričio 18 dieną, – Red.) tos pavardės buvo pristatytos prezidentui ir jo patarėjui Povilui Mačiuliui tokiu „oficialumu“, koks buvo įmanomas, turint mintyje, kad pati dar nebuvau oficialiai patvirtinta premjere“, – aiškino paskirtoji premjerė.
Ji taip pat patikslino, kad šią savaitę, kai jau buvo paskirta į premjerus, kandidatų sąrašą prezidentui pateikė ir oficialiu raštu. „Nes antraip turbūt nelabai būtų aišku, kodėl prezidentas susitinka būtent su tais žmonėmis ir, koks jų statusas“, – portalui lrytas.lt sakė I.Šimonytė, išvengusi tiesaus atsakymo, kodėl buvo nuspręsta skelbti negalutinį kandidatų sąrašą.
Neoficialiomis žiniomis, būtent I.Šimonytė esą rinkosi griežtesnį kandidatų į ministrus derinimo kelią, kai viešai įvardijamos visos kandidatūros – net ir tos, dėl kurių nepavyko sutarti per išankstines neoficialias konsultacijas.
Taip iškyla rizika kai kurias kandidatūras „sudeginti“, bet atsiranda tikimybė, kad G.Nausėda gali susvyruoti ir nusileisti arba pakartoti pernykštę klaidą, kai esą norėdamas išvengti valdančiosios koalicijos griūties, be didesnio pasipriešinimo susisiekimo ministru paskyrė Jaroslavą Narkevičių.
Prisiminė skandalingą atvejį
Kaip bebūtų, anksčiau kandidatų į ministrus derinimas vykdavo kiek kitaip.
Dažnu atveju iš pradžių būsimų ministrų pavardes premjeras su šalies vadovu aptardavo neoficialiai ir tik tada, pasiekus sutarimą, paaiškėdavo visas sąrašas. Aišku, neretai kandidatų pavardės vis tiek mirgėjo žiniasklaidoje, bet niekada nebuvo iš anksto skelbiamas visas pretendentų sąrašas.
Kodėl šįkart buvo pasirinkta kita forma? „Kiek man žinoma, ir anksčiau teikimai buvo daromi neilgai trukus po ministro pirmininko patvirtinimo Seime. Tada prasidėdavo prezidentų susitikimai su kandidatais. Yra buvę atvejų, kai teikimas buvo keičiamas“, – atsakė I.Šimonytė, paminėjusi Dariaus Petrošiaus ir Juliaus Pagojaus atvejį.
Pastarųjų pavardės skambėjo, kai 2016 metų rudenų buvo derinamas Sauliaus Skvernelio Ministrų kabinetas.
D.Petrošiui tada atsiėmus savo kandidatūrą į teisingumo ministrus, socialdemokratai gerokai užstrigo su naujo kandidato paieškomis ir jos nebuvo itin sėkmingos.
Socialdemokratai iš pradžių norėjo teisingumo ministru siūlyti Julių Sabatauską, bet išsigando, kad tuometinei prezidentei Daliai Grybauskaitei toks jų pasirinkimas gali nepatikti.
Todėl netrukus buvo surasta J.Pagojaus kandidatūra, kurią socialdemokratai ir jų tuometis lyderis Algirdas Butkevičius bandė slėpti, bet irgi nesėkmingai.
D.Grybauskaitei ši kandidatūra tiko, tačiau vos tik buvo pasirašytas atitinkamas dekretas ir J.Pagojus tapo ministru, paaiškėjo, kad naujasis ministras yra baustas už tai, jog vairavo neblaivus.
Prezidentūra teigė, kad jai ši aplinkybė per pokalbį su kandidatu nebuvo žinoma ir ragino ministrą trauktis. Žengti tokį žingsnį J.Pagojų ragino ir S.Skvernelis, todėl socialdemokratas nedelsiant parašė pareiškimą.
A.Butkevičiui teko pavargti labiau
Užtat kitų prezidentei S.Skvernelio atneštų kandidatūrų derinimas tuomet vyko itin sklandžiai. D.Grybauskaitė džiaugėsi, jog premjeras su ja konsultavosi, todėl į visas pozicijas esą pavyko surasti tinkamus žmones.
Prieš ketverius metus vykęs kandidatų į ministrus derinimas nė iš tolo nebuvo panašus į tą, kokius vargo kelius teko numinti buvusiam socialdemokratų premjerui Algirdui Butkevičiui.
Prezidentūroje 2012 metais be gailesčio buvo išbrokuotas ne vienas A.Butkevičiaus teiktas kandidatas, jiems buvo rengiami patyčias primenantys anglų kalbos egzaminai, iš kurių ne viens išėjo ašarodamas.
Bet A.Butkevičius tada irgi atskleidė ne visą būsimą Ministrų kabinetą – prieš tai kandidatų pavardes jis ilgai derino su rūmais S.Daukanto aikštėje. Tam paskirtasis premjeras pasitelkė net elektroninį paštą.
Daugiausiai tada buvo išbrokuota Darbo partijos siūlytų kandidatų į kultūros ministrus. Pačiam A.Butkevičiui atmetus etiketo žinovo Giedriaus Drukteinio kandidatūrą, vėliau buvo svarstoma Kęstučio Daukšio kandidatūra, bet galiausiai ministru buvo paskirtas Šarūnas Birutis.
Beje, tuomet Vyriausybė buvo patvirtinta be dviejų ministrų – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis prisiekė vėliau.
Kandidato į vidaus reikalus ministrus ilgai ieškojo ir valdančiajai koalicijai priklausę „tvarkiečiai“, kol galiausiai pasirinko S.Skvernelį.
Dėl kandidatų susitarė tyliai
Gerokai sklandžiau ministrų paieškos vyko, kai A.Butkevičiaus Vyriausybė buvo atnaujinama po 2014 metais įvykusių Prezidento rinkimų.
Tada D.Grybauskaitė su A.Butkevičiumi ministrų kandidatūras neoficialiai derino iš anksto ir pasikeitimai Ministrų kabinete vyko be didesnių sukrėtimų ir viešų barnių.
Po neoficialių pokalbių Vyriausybėje neliko į Europos Parlamentą išrinkto aplinkos ministro Valentino Mazuronio, kurį tada pakeitė Kęstutis Trečiokas.
Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavusiam Vyteniui Povilui Andriukaičiui buvo pasiūlytas eurokomisaro postas. Jį pakeitusi Rimantė Šalaševičiūtė buvo netikėtas pasirinkimas net ir socialdemokratams.
Tada D.Grybauskaitė net neprieštaravo į žemės ūkio ministres pasiūlytai Virginijos Baltraitienės kandidatūrai, kurią, kaip kandidatę į švietimo ir mokslo ministres, ji išbrokavo 2014 metais.
Grasino labiau purtyti, bet sustojo
Beje, kosmetiniais pakeitimais D.Grybauskaitė apsiribojo ir pirmą kartą 2009 metais sėdusi į šalies vadovės kėdę.
Nors iš pradžių prezidente išrinkta buvusi eurokomisarė grasino rimčiau papurtyti konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybę, joje neliko tik Rimanto Jono Dagio, kurį tada socialinės apsaugos ir darbo ministro poste pakeitė Donatas Jankauskas.
Tada postą išsaugojo net į skandalus įklimpęs kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. „Tai žmogus, kuris bent jau nevagia“, – tuomet pareiškė D.Grybauskaitė, nors už mokesčių mokėtojų pinigus reprezentacijai kostiumą, marškinius ir batus pirkusio ministro galvos reikalavo jį į šį postą tuomet delegavusi Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija.
Beje, D.Grybauskaitė tada pripažino, kad galbūt būtų sveika Vyriausybę atnaujinti ir labiau: „Tačiau išgirdusi, kokie kandidatai galėtų būti siūlomi, pasiskaičiavau, kad kai kurie jų gal ne tokie šaunūs, bet bent jau nevagia. Tai ne taip ir blogai“.
Tiesa, nemažai pokyčių A.Kubiliaus Vyriausybėje įvyko po metų.
Tada buvo pakeistas ir R.Vilkaitis, ir Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavęs Algis Čaplikas, krito užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Dar vėliau iš ūkio ministro posto dėl interesų konflikto buvo priverstas trauktis Dainius Kreivys, kurį I.Šimonytė dabar siūlo į energetikos ministrus.
Iš pareigų dėl atleistų buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų ir pats buvo priverstas pasitraukti buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
R.Karbauskis: taip elgtis nedrįsdavome
Tai, kad dabar vykstanti kandidatų į ministrus atranka yra kitokia, pastebėjo ir iš Seimo pasitraukęs valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Politikas teigė buvęs gerokai nustebintas, kokiu būdu I.Šimonytė prezidentui G.Nausėdai pateikė kandidatų sąrašą. Valstiečių lyderis tikino, kad ankstesnioji valdančioji dauguma apie tai esą net nebūtų drįsusi pagalvoti – visi kandidatai esą buvo derinami iš anksto.
„Aš pasakysiu, kas mane labai nustebino. Per praėjusią kadenciją mes du kartus su prezidente D.Grybauskaite ir prezidentu G.Nausėda turėjome tą patį procesą: ministrų teikimas ir visą kita.
Kiek aš pamenu, ir pirmuoju, ir antruoju atveju, tai premjeras suderindavo (su prezidentu, – ELTA) kandidatus ir po to tik juos skelbdavo“, – „Žinių radijui“ sakė R.Karbauskis.
Jam susidarė įspūdis, kad dabar kandidatūros nebuvo derintos iš anksto ir tai laiko savotišku spaudimu G.Nausėdai. „Toks spaudimas, kokio mes nedrįsome nei vienam, nei kitam prezidentui daryti“, – sakė jis.
R. Karbauskio teigimu, visi „valstiečių“ buvimo valdžioje metu tvirtinti ministrai, išskyrus galbūt vieną atvejį, buvo suderinti su prezidentu.
„Mes paprasčiausiai įvardindavome kandidatus tada, kada buvo aišku, jog jie bus patvirtinti. Buvo, jei neklystu, tik vienas atvejis, kada buvo ne taip“, – tikino LVŽS lyderis.
Pokalbiai vyko be kankinimo
Tuo metu kitus nustebino Prezidentūroje vykę patarėjų susitikimai su kandidatais.
Jie keisti pasirodė M.Riomerio universiteto docentui Virgiui Valentinavčiui. Anot politologo, tai dar blogiau nei D.Grybauskaitės laikais vykęs anglų kalbos žinių tikrinimas.
Bet G.Nausėda nemano, jog patarėjų pokalbiai su kandidatais galėtų žeminti kandidatus, jie esą vyksta mandagiai ir pagarbiai: „Tikrai nevyksta jokių kankinimų: nei dvasinių, nei fizinių.
Tiesiog mes norime, kad šis procesas būtų kaip galima atsakingesnis ir rimtesnis. Norime surinkti visus įspūdžius, kuriuos kandidatai sudaro, tam, kad tos 45 minutės ar valanda, kurią turi prezidentas, būtų panaudojama maksimaliai efektyviai.
Nežinau, ar toks atrankos procesas yra ypatinga inovacija mūsų politikoje, bet jis tikrai pasiteisina ir jis turės gerą rezultatą“.
