Ir ne kokias idėjas turėtų nauja Vyriausybė ir Seimas skelbti bei įgyvendinti, bet aiškina, kas kurios ministerijos ministru bus. Koks skirtumas, kas bus? Svarbu klausti, kokia jų idėja.... Nori būti kažkas finansų, švietimo ar dar kokiu ministru – tai pasakykit, kokių idėjų norite įgyvendinti.“
Po šiais žodžiais pasirašytų visi neabejingi dėl Lietuvos ateities. Pats legendinis išradėjas L.Telksnys yra optimistinės pasaulėžiūros ir kūrybiškumo pavyzdys visoms kartoms.
Jo aiškų, logišką ir inovatyvų kalbėjimą galėčiau prilyginti su garsaus britų filosofo B.Russello (1872–1970). Naujos idėjos varo žmoniją į priekį, ir tik dėl jų verta balsuoti už pretendentus į valdžią.
Tačiau jau po trejų Seimo rinkimų iš eilės postų dalybos užgožia būtinus svarstymus apie idėjas.
Tiesa, jau prezidento paskirta ir Seimo ne be intrigos palaiminta premjerė I.Šimonytė vengė ir vengia veltis į kėdžių dalijimo peripetijas, bet vis tiek kas į kokį postą ir iš kur, dominuoja svarstymuose apie naują ir, kaip nepamirštama priminti, jauniausią valdžią.
Suprantama, pretendentų į ministrų postus biografijos, politinė patirtis ne tik įdomu, bet ir svarbu.
Vis dėlto norėtųsi daugiau, bent jau ambicijos keisti, reformuoti.
Žurnalistai jau apklausė visus pretendentus į ministrus, bet kol kas skamba frazės, kurių pilna visoje ES viešojoje erdvėje.
Žinoma, galima teisintis, jog šiuo metu ne idėjų konkursai svarbu. Jeigu nebus įveikta pandemija ir jos pasekmės, gali nebelikti tiek idėjų kėlėjų, tiek ir tų, kuriems jos skirtos.
Nesunku atspėti, jog būtent krizei įveikti ir bus skirta didžioji naujos Vyriausybės programos dalis. Aišku, jei Seimui jau tapus vienu pandemijos židinių bus surastas būdas tą programą patvirtinti.
Svarstant Vyriausybės programą išryškės ir pagrindinės ministerijos, į kurias bus sutelktas didžiausias dėmesys ir kritikos ugnis į pretendentus joms vadovauti.
Tradiciškai raktine (saugumo prasme) laikoma Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir jai vadovauti siūlomas politikas dabartinėse postų dalybose liks dėmesio pakraštyje.
Nuo Lietuvos įstojimo į NATO ji yra mažiausiai kritikuojama, išskyrus buitinius skandalus (kokios vertės šaukštais valgoma), institucija. Visuomenė mažai žino, kas joje vyksta, be specialaus pasiruošimo eilinis pilietis negali įvertinti, ar perkama ginkluotė yra reikalingiausia. Paprastai pasitikima ministro žodžiu.
Šioks toks ginčas gali kilti dėl didesnio nei 2 procentai BVP finansavimo, tai neabejotinai programoje bus įrašyta.
Bet audros tai nesukels, nes ne pirmąkart vadovaujamasi posakiu: pažadėsi – patiešysi, netesėsi – negriešysi. (Įdomu, ar J.Bidenas pamirš D.Trumpo priekaištus Vokietijai dėl per menko indėlio į NATO kasą?)
Jei Vyriausybė ir trijų partijų koalicija išgyvens visą kadenciją, gali susidurti su NATO vidaus problemomis (Turkijos faktorius), bet Lietuva vis tiek jos neišspręs.
Kita ministerija, kurią visada pasiima rinkimų nugalėtojai, yra Užsienio reikalų. Vieša paslaptis, kad G.Landsbergiui ji įteikiama kaip kompensacija.
Manau, jog jis pajėgs vadovauti, nors URM daugiau problemų nei KAM. Jeigu ne Rusija, jų būtų dar daugiau. Du trečdaliai L.Linkevičiaus viešų pareiškimų yra būtent apie Rusiją. Geri, aiškūs, bet vienodi.
Konservatoriai (toks kodinis pavadinimas) kritikavo L.Linkevičių dėl bandymo pradėti dialogą su A.Lukašenka.
Dabar ministro požiūris į gal ir paskutinį Europos diktatorių su „Kalašnikov“ rankose atitinka gyvos grandinės Lietuvoje palaikant Baltarusijos opoziciją dvasią.
Kas laukia naujo Lietuvos užsienio politikos vadovo?
A.Lukašenka jau nebe problema. Jo nebereikia nei ES, nei JAV, nei Rusijai. Rusijos URM vadovas tikriausiai tą žinią neseniai ir atvežė į Minską. O kas po A.Lukašenkos? Ir kaip su elektra iš Astravo AE?
Net neabejoju, jog tai bus pasikartojantis klausimas iš Seimo Užsienio reikalų komiteto naujo vadovo tiek G.Landsbergiui, tiek energetikos ministrui. Latvija pagaliau pritars Lietuvos pozicijai? O jeigu nepritars?
Nelengvi „seminarai“, net po Vyriausybės programos patvirtinimo, laukia naujo energetikos ministro Seime, nes būsimos opozicijos nuomonė dėl elektros pirkimo iš Astravo AE gana skirtinga. Beje, elektros gamyba po trumpos pertraukos ten vėl atnaujinta. Mokame mes už ją ar ne?
Kebli Lietuvos situacija laukia ir santykiuose su Lenkija. Ginčuose su Briuseliu Varšuva anksčiau ar vėliau norės vis aiškesnės paramos savo pozicijai.
Kol siautėja koronavirusas, ES ateities klausimai vis dar tūno antrame plane, bet aštrios diskusijos, kad ir dėl veto teisės, neišvengiamai artėja. Atsigaus po dešimties metų stagnacijos pokalbiai apie užsienio politiką ir Lietuvoje. Ne visi jie naujai valdančiajai daugumai patiks.
Beprasmiška net spėlioti, kas ir kokia ministerija sulauks didžiausios ugnies į save. Pretendentas į sveikatos apsaugos ministrus A.Dulkys – labai drąsus žmogus. Pasirinkimas paprastas – su skydu ar ant skydo, pergalė ar išankstiniai rinkimai.
Po daugelio metų, prisimenant pergalę, kas nors pasakos stiliumi parašys: nugalėję klastingąjį COVID-19 konservatoriai ir liberalai po to ilgai ir laimingai gyveno. Kurį laiką net be idėjų.
Tačiau kol kas laukiame komendanto valandos.
