Valdančiosios koalicijos partneriai, atstovaujantys „Laisvės partijai“, savo pareiškimus, nuomones, pasisakymus ir įspūdžius noriai perduoda tiesioginėmis transliacijomis socialiniuose tinkluose.
Politinės komunikacijos ekspertai vieningai sutaria, kad darbą pradėjęs parlamentas į politinės komunikacijos lauką gali atnešti naujovių ir įvairovės, tačiau kartu ragina nepamiršti, kad formatai dar ne viskas – kur kas svarbiau komunikacijos turinys.
Pokyčių bus, bet neesminių
„Tikėtina, kad iš buvusių valdančiųjų valstiečių frakcijos galbūt penktadalis žmonių yra girdėję apie „Facebook“ istorijas ir galbūt pusė yra girdėję apie „Instagram“.
Tai, formatų prasme, pokyčių bus“, – komunikacijos tendencijas naujajame Seime apibrėžė politinės komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas.
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas sutiko, kad didesnio parlamentarų aktyvumo šią kadenciją socialiniuose tinkluose tikėtis tikrai galima.
Vis tik, jo teigimu, ir kadenciją baigusiame Seime buvo aktyvių Seimo narių, kurie tiek apie nuveiktus darbus, tiek apie parlamento sprendimus, tiek kitais klausimais aktyviai komunikavo socialinėse medijose. Jie buvo aktyvūs, atviri ir pasiruošę atsakinėti į kylančius klausimus.
„Dabartiniame Seime yra labai daug įvairių narių. Galbūt didesnį aktyvumą socialinėse medijose mes matysime, bet tai susiję su tuo, kad mes turime daugiau jaunų politikų, kurie yra aktyvūs būtent tuose kanaluose. Bet žvelgiant bendrai, buvimas socialinėse medijose jau yra tapęs norma“, – tikino A.Šuminas.
Tačiau, pasak jo, realią padėtį matysime tada, kai parlamente prasidės darbai ir sprendimai, dėl kurių kils vienokios ar kitokios diskusijos. Tuomet ir pamatysime, koks bus naujųjų Seimo narių komunikacijos aktyvumas ir ar jie bus tokie pat iniciatyvūs, kaip buvo iš pat pradžių.
„Facebook“ – kanalas bendravimui su visomis amžiaus grupėmis
Ilgą laiką buvo manyta, kad socialiniais tinklais aktyviausiai naudojasi jauni žmonės, todėl tai yra politinės komunikacijos platforma, per kurią lengviausiai pasiekiami būtent jauno amžiaus rinkėjai. VU Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas pabrėžė, kad šiandien situacija yra gerokai pasikeitusi.
„Prieš dešimt metų galėjome kalbėti, kad „Facebook“ yra kanalas jauniems žmonėms pasiekti. Dabar tai kanalas, per kurį galima bendrauti su įvairiomis amžiaus grupėmis. Aktyvūs šio socialinio tinklo naudotojai yra ir vyresni žmonės“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip potencialius rinkėjus veikia nauji formatai – tiesioginės transliacijos „Facebook“ socialiniame tinkle – A.Šuminas patikino, kad šiuo metu pats „Facebook“ tiesiogines transliacijas prioritetizuoja naujienų sraute. Tai reiškia, kad jų pasiekiamumas yra didelis, todėl ir politikai, pasitarę su savo konsultantais, neretai renkasi šį formatą.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad formato pasirinkimas ir jo paveikimumas priklauso ne tik nuo konkretaus formato, bet ir nuo paties politiko: kiek laisvai jis bendrauja, kiek natūraliai jam pavyksta daryti gyvas transliacijas, kiek tai atrodys normalu, o kiek nepriimtina.
Anot A.Šumino, labai svarbu, kad politikas gerai jaustųsi komunikuodamas ir pasirinktų sau patogius bei priimtinus komunikacijos formatus.
„Tokie formatai (tiesioginės transliacijos – aut.past.) politiką pritraukia arčiau prie jo šalininkų. Tai reiškia, kad žmonės, kurie apie tave visai neblogai galvojo, jie dabar galvos dar geriau. Žmonės, kurie yra politikui lojalūs arba panašių pažiūrų, „suvartoja“ neproporcingą kiekį istorijų, transliacijų. Šalininkų mobilizavimui tai yra geras įrankis.
Bet visų politikų iššūkis yra ne tik mobilizuoti savo šalininkų ratą, bet ir plėsti tą šalininkų ratą – įtikinti žmones, kurie šiaip į tavo komunikaciją nė nežiūrėtų. Bandymas papirkti rinkėją komunikacijos kiekiu nelabai veikia. Tam jau reikia pateikti daugiau argumentų ir turinio“, – aiškino M.Lapinskas.
Prioritetu turėtų tapti turinys
Politinės komunikacijos specialistas M.Lapinskas pabrėžė, kad argumentai, idėjos ir turinys turėtų tapti pirmu politikų komunikacijos prioritetu. Kol kas, jo pastebėjimu, deja, dominuoja formatų, o ne idėjų įvairovė.
„Pas mus labai daug dėmesio skiriama aiškinimui, kas per aš, kas esu aš, o gerokai mažiau kalbama apie idėjas ir apie tai, ką reikia daryti. Eksperimentuoti reikia ne tik su naujais socialinių tinklų siūlomais filtrais, bet ir siūlant naujas idėjas ekonomikoje“, – kalbėjo M.Lapinskas.
Jis pripažino, kad po rinkimų dalis Seimo narių aktyviai komunikuoja, kalbėdami apie save. Tai, pasak komunikacijos specialisto, yra rizikinga.
„Formos prasme, atrodo, kad po rinkimų tu gali kalbėti apie save kiek tik nori. Tokiu atveju kai kurie Seimo nariai elgiasi labiau kaip šou žvaigždės nei kaip politikai. Skirtumas yra toks, kad šou žvaigždei labiausiai rūpi ji pati, o politikams turėtų rūpėti žmonės.
Tai yra labai svarbu, nes, sekant šou žvaigždžių pavyzdžiu, labai svarbu neužmiršti, kuo politikas skiriasi nuo šou žvaigždės. Jei tai užmirši, rinkėjai po ketverių metų tai tikrai primins“, – patikino jis.
