Praėjusią savaitę parlamentarai nepritarė Seimo statuto pataisoms, kurios ekstremalios situacijos sąlygomis leistų posėdžius rengti nuotoliniu būdu. Ypač tam priešinosi valstiečiai.
Ar šįkart Seimui pavyks priimti tai numatančias pataisas, irgi nežinia.
Tiesa, jau baigėsi Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams privaloma 10 dienų izoliacija, jie jau planuoja dalyvauti posėdyje, pasveiko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – ji pasidžiaugė ligą įveikusi lengvai.
Bet pirmadienį pranešta ir apie dar vieną naują COVID-19 atvejį Seime – susirgo „darbiečių“ frakcijos narys Viktoras Fiodorovas.
Tiki racionaliu protu
V.Čmilytė-Nielsen pirmadienį vylėsi, kad Seimo nariai yra sąmoningi – vengia kontaktų, švenčių, eglučių įžiebimo ceremonijų, bet kai kasdien nustatomi tūkstančiai naujų atvejų, sunku išvengti užkrato net ir labai saugantis.
Seimo pirmininkės nuomone, naujos aplinkybės kolegoms turėtų padėti apsispręsti vėl balsuojant dėl nuotolinio darbo, kurį įteisinti būtina: „Privalome priimti sprendimus remdamiesi ne politinėmis simpatijomis ar antipatijomis, o racionaliu protu.“
Kaip garantuoti slaptumą?
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma mano, kad dėl dalinio nuotolinio darbo pavyks susitarti, – politikus esą turėtų paveikti visuomenės spaudimas, nes dabartinis jų trypčiojimas yra nepateisinamas.
Kad Seimas privalo ruoštis darbui ekstremaliomis sąlygomis, įsitikinęs ir opozicinių socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, nors turėjo ir abejonių: „Man niekas negali paaiškinti, kaip vyks diskusijos, ar virtualioje erdvėje nebus pažeidžiamos Seimo narių teisės, neaišku, ar jie turės galimybę pasisakyti, ar tai priklausys tik nuo pirmininkaujančio, kuris ekrane galbūt matys pakeltą parlamentaro ranką, o gal ir ne.“
Bet didžiausią rūpestį A.Sysui kelia elektroninis balsavimas: „Tai ne slaptas balsavimas.
Vis tiek politikams neišvengiamai teks fiziškai ateiti į Seimą ir balsuoti slaptai, kai to reikalauja įstatymai.“
Privalumai ir trūkumai
Beje, Seimo valdybos sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus, kaip galėtų vykti nuotolinis parlamento darbas, bet apie slapto balsavimo procedūrą ten nieko nepasakyta.
Pasiūlyti du inžineriniai sprendimo variantai dėl nuotolinio darbo – naudojant „Microsoft Teams“ platformą arba patobulinus dabar turimą programinę įrangą.
Pirmu atveju su „Microsoft“aptarta galimybė taikyti asmens tapatybės nustatymą elektroniniu paštu, taip pat yra galimybė įjungti papildomo kodo, siunčiamo SMS, užklausimą. Balsavimo metu būtų daroma momentinė nuotrauka, o visą posėdžio eigą Seimo nariai galėtų stebėti per vaizdo transliaciją.
Tačiau čia specialistai įvardijo ir keletą trūkumų – esą sudėtinga suderinti „Microsoft Teams“ ir dabartinę balsavimo bei posėdžių vedimo sistemas. Dėl to balsavimo procedūra labai pailgėtų.
Be to, įdiegus šią sistemą reikėtų laiko, kol Seimo nariai išmoktų su ja dirbti.
Jei nuotoliniam darbui būtų naudojama dabar turima programinė įranga, Seimo nariui būtų sudaryta galimybė naudotis jam įprasta darbo aplinka, o balsavimo rezultatai iškart būtų pateikiami ir Seimo interneto svetainėje.
Bet šiuo atveju reikiamos priemonės gali būti parengtos ne anksčiau kaip 2021 metų rudens sesijai, o sąnaudos būtų daug didesnės nei pirmuoju variantu.
Gali nebūti kam balsuoti
Kol Seimas nėra įteisinęs galimybės dirbti iš namų, parlamentarai toliau bus testuojami.
Tai, jog parlamentarams padaryta išimtis ne tik iki 10 dienų sutrumpinti privalomą izoliacijos laikotarpį, bet ir nemokamai testuotis Seimo rūmų patalpose, nevienareikšmiškai vertina ir patys politikai.
Vis dėlto V.Čmilytė-Nielsen nemano, jog tai privilegija: „Seimo nariai priima visai šaliai svarbius sprendimus. Mums labai svarbu garantuoti nepertraukiamą darbą. Kitaip nebus priimtas joks svarbus sprendimas, nes paprasčiausiai nebus kam balsuoti.“
Drausmina prekybininkus, nerimsta mokytojai
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę I.Šimonytę prašydama leidimo pamokas rengti tik nuotoliniu būdu. Nuo karantino pradžios nuotoliniu ir mišriu būdu mokosi tik vyresnių klasių moksleiviai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę skelbė, kad švietimo ir ugdymo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruota per 4,4 tūkst. koronaviruso atvejų.
Šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį nustatyta atitinkamai 2121, 1976 ir 1136 nauji užsikrėtimo atvejai, o mirė atitinkamai 11, 11 ir 13 žmonių.
NVSC duomenimis, lyginant su spalio pabaiga, lapkritį susirgimų COVID-19 skaičius išaugo tris kartus, ligoninėse pacientų padaugėjo penkis kartus.
Skaičiams vis augant Vyriausybė žada siūlyti mažinti viešosiose vietose būriuotis galinčių žmonių skaičių iki penkių ar net dviejų asmenų. Viena to priežasčių – įvairios šventės ir renginiai, kurie oficialiai nesivadina renginiais.
Dar vienas Vyriausybėje aptartas siūlymas – draudimas prekybos vietoms reklamuoti akcijas ir išpardavimus.
