Prezidentūros suburta sveikatos ekspertų taryba posėdžiavo net ir sekmadienį, tik nei premjeras S.Skvernelis, nei sveikatos apsaugos ministras bei ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas A.Veryga nesiteikė prisijungti.
Ir kam to reikia? Juk valstiečių laikinoji Vyriausybė, skaičiuojanti paskutines savo dienas arba savaites, viską, atrodo, žino geriau, kaip ir per visus pastaruosius ketverius metus.
COVID-19 užsikrėtusius kas dieną skaičiuojame tūkstančiais, mirusius – dešimtimis, o ministrų kabinetas tiesiog leidžia rekomendacijas.
Gal todėl, kad į perpildytas ligonines per šventes dar plūstelėtų ir nukentėjusių nuo pirotechnikos minios.
Operacijų vadovas, pailsėjęs per savaitgalį (juk neimsi posėdžiauti, kai pati Bažnyčia liepia sekmą dieną švęsti), pirmadienio rytą skrybėlėtas marširuoja sostinės gatvėmis.
Matyt, toliau dejuodamas murmelę, kaip visi nesisaugo, laksto lyg akis išdegę po parduotuves ir todėl prisižaidžia.
„Jeigu jau šitaip, tai tada tikrai nafig“, – atrėžia jam kalinių rūbais pasipuošę antikaukininkai, marširuojantys Vilniaus Gedimino prospektu.
Juk ministras ir premjeras rodo puikų pavyzdį visiems, kaip reikia kovoti su pandemija.
Tiesiog nekreipti į ją dėmesio, atsipalaiduoti ir ilsėtis, užuot pajudinus bent pirštą.
Pernykščio sniego nesugrąžinsi, nes jo ne kažin kiek ir buvo, tačiau galima paskaičiuoti, ko nepadarė valstiečiai, tik žodžiais besirengę antrajai koronaviruso bangai.
Kad karantinas rudenį paskelbtas gerokai pavėlavus, akivaizdu visiems – juk rinkimai buvo, ką čia pykdysi žmones.
Kurį laiką pagal susirgimų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų Europos Sąjungoje pirmavę čekai dar spalį įvedė ne tik griežtą karantiną, bet ir komendanto valandą.
Užtat dabar ne tik jį atšaukia, bet ir alaus baruose galima išgerti ar knedliką sukrimsti.
Britai jau pradėjo skiepyti savo medikus, eilėje laukia vyresnio amžiaus žmonės, o paskui – ir visi kiti.
ES netrukus irgi turėtų palaiminti sukurtas vakcinas, o ką daro Lietuva? Kol kas skelbia konkursus skiepams laikyti skirtiems šaldytuvams pirkti. Nors, atrodytų, jie jau turėtų stovėti bent didesnėse ligoninėse.
Vokiečiai dar birželį pradėjo registruoti kavinių lankytojus, kad vėliau būtų galima išsiaiškinti užsikrėtusius ir su jais bendravusius asmenis.
Lietuva sukruto tik vėlų rudenį, kai ir taip buvo aišku, kad barams netrukus teks užverti duris. A.Verygai ir jo parankiniams liko tik grąžyti rankas – ak, kaip sunku atsekti tuos nedrausmingus piliečius, kurie nežinia su kuo susitikinėja.
Pridėkime dar neaiškią pavasarinę reagentų pirkimo istoriją, kai už juos buvo permokėta kelis kartus, o milijonai eurų nekliudomi iškeliavo į lengvatinių mokesčių zonose įregistruotų įmonių sąskaitas, ir turėsime puikų vaizdelį.
Tokį, kad bent jau kai kuriuos laikinosios Vyriausybės narius būtų galima apkaltinti mažų mažiausiai tarnybiniu aplaidumu.
Aišku, jeigu naujieji valdantieji ryžtųsi pradėti panašų procesą, valstiečiai imtų nesavu balsu klykti, kad čia konservatorių kerštas, nors patys pusę kadencijos užsiėmė politine archeologija.
O jeigu dar kokia nors komisija nuspręstų, kad pandemija nesuvaldyta dėl prastų valdžios veiksmų, tuomet liktų tik darbą baigiantiems gandrasparniams išrėžti – jeigu jau šitaip, tai tada „nafig“. Juk tokį pavyzdį jau parodė ir jų vedlys bei dvasinis vadovas.
