Po ES pažado gelbėti pandemijos prispaustas kultūrą ir žiniasklaidą – nerimas: ar parama Lietuvoje nevirs į trupinius?

Europos Sąjungai parūpo, kad gelbėjant dėl koronaviruso pandemijos krizę išgyvenančių šalių ekonomiką nebūtų pamiršti kultūros ir žiniasklaidos sektoriai. ES kultūros ministrai braižė paramos gaires, skirtas ilgalaikiam jų atsigavimui.

Europos Sąjungai parūpo, kad gelbėjant dėl koronaviruso pandemijos krizę išgyvenančių šalių ekonomiką nebūtų pamiršti kultūros ir žiniasklaidos sektoriai. ES kultūros ministrai braižė paramos gaires, skirtas ilgalaikiam jų atsigavimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europos Sąjungai parūpo, kad gelbėjant dėl koronaviruso pandemijos krizę išgyvenančių šalių ekonomiką nebūtų pamiršti kultūros ir žiniasklaidos sektoriai. ES kultūros ministrai braižė paramos gaires, skirtas ilgalaikiam jų atsigavimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Dec 9, 2020, 8:37 AM, atnaujinta Dec 9, 2020, 8:38 AM

Neatsitiktinai drauge aptariama parama kultūrai ir žiniasklaidai. Juk plačiąja prasme sąvoka „kultūra“ aprėpia ir žiniasklaidą. Šia veikla užsiimantys asmenys, organizacijos, bendrovės patyrė didžiulių nuostolių dėl pandemijos, neretai net skaudesnių nei gamybos ar paslaugų įmonės, bet svarstant paramos ekonomikai paketus lieka tarsi paraštėse.

Tai savo kailiu patyrė ir Lietuvos kultūros sektorius – mūsų šalyje šiai veiklai dažnai taikomi net griežtesni suvaržymai nei paslaugoms.

Antai į sporto varžybas dar buvo leidžiama rinktis šimtams žiūrovų, o teatrai, koncertų salės turėjo užverti duris. Sunku paaiškinti, kodėl į prekybos centrus pirkėjai įleidžiami, o į muziejų, parodų sales, kuriose ir iki pandemijos vaikštinėdavo tik pavieniai lankytojai, įeiti negalima.

Tokių sprendimų logikos turbūt neverta ieškoti. Gal kultūros sektorius tylesnis, neturi stiprių politinių rėmėjų, todėl ir draudimai jam taikomi pirmiausia. Be to, dar griežtesni nei kitai veiklai.

Svarbu jau vien tai, kad šį pusmetį Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujanti Vokietija pabrėžia kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus svarbą Bendrijos ekonomikai, visam Europos atsigavimui ir net užimtumui.

Juk kuo šalis pažangesnė, turtingesnė, tuo daugiau žmonių dirba kultūros ir žiniasklaidos sektoriuose, juose sukuriama bent keli procentai bendrojo vidaus produkto (BVP). Skaičiuojama, kad Lietuvoje kultūros ir žiniasklaidos darbuotojai sukuria iki 6 proc. BVP, o yra valstybių, kuriose šis rodiklis siekia ir 10 procentų.

Lietuviams sunku patikėti, kad kai kuriose Vakarų Europos šalyse kultūros sektorius sukuria didesnės ekonominės vertės produkciją, nei pas mus neretai ekonominio gyvenimo pagrindu laikomas ir smarkiai remiamas žemės ūkis.

Negana to, sukuriamo BVP skaičiai dar neaprėpia visos kultūros ir žiniasklaidos naudos visuomenei. Aukšto lygio švietimas, kūrybiškumo ugdymas, demokratijos ir žmogaus teisių plėtra neįsivaizduojama be stiprios kultūros, išplėtotos profesionalios žiniasklaidos sistemos.

ES ateitis – mokslo plėtra, technologinė pažanga, aplinką tausojančios žaliosios technologijos, kūrybiškumu ir žiniomis grindžiama ekonomika, todėl natūralu, kad kultūros svarba Bendrijos šalyse tolydžio augs. Čia netinka finansavimas likutiniu principu – skiriant kultūrai tik tiek lėšų, kiek lieka nuo kitų neva svarbesnių sektorių.

Europos Komisija siūlo kultūrai finansuoti skirtos programos „Kūrybiška Europa 2021–2027“ lėšas padidinti iki 600 mln. eurų. Tikimasi, kad tam pritars visos ES narės.

Kultūros ir žiniasklaidos sektoriai gali tikėtis paramos ir iš kitų ES finansavimo programų, kaip antai „Horizon Europe“, ERASMUS+, „Skaitmeninė Europa“ ir Europos regioninis plėtros fondas.

Kas ir kiek lėšų pasisems iš europinių aruodų, priklausys ir nuo pačių kūrėjų, kultūros sektoriaus darbuotojų gebėjimų rašyti paraiškas paramai gauti, kūrybinius projektus. Sunku pasakyti, kaip seksis lietuviams, bet bus sukurtas specialus informacinis portalas, kuris turėtų padėti visų šalių kultūros sektoriui lengviau gauti finansinę paramą.

Taip pat planuojama ES lygiu numatyti saugiklius, kurie neleistų šalims pamiršti savo kultūros sektoriaus skirstant paramą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programą.

Žiniasklaidai galėtų būti naudingi ketinimai daugiau dėmesio ir lėšų numatyti medijoms ir informaciniam raštingumui ugdyti.

Italija siūlo įkurti Europos skaitymo aljansą, tiesa, jo gairės dar neaiškios, bet tokie sumanymai turėtų skatinti europiečius dažniau skaityti knygas, spaudą.

Vokietija pateikė išvadas, kad reikia labiau pasirūpinti laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsauga, ir tam jau pritarė 24 Bendrijos valstybės.

Šiuo dokumentu pripažįstama, kad pandemija gerokai pažeidė žiniasklaidos sektorių, todėl jam reikalinga didesnė finansinė parama, antraip būtų sunku išsaugoti informacijos sklaidos pliuralizmą, apsaugoti žmones nuo dezinformacijos lavinos, užplūdusios pirmiausia socialinius tinklus.

Tai skaudžiai jaučia Lietuvos žiniasklaida. Valstybės parama jai apsiribojo daugiausia išmokomis į prastovas išleistiems darbuotojams, bet laikraščiai, portalai, televizija ir radijas nesumažino veiklos masto ir karantino sąlygomis, o pajamos sumažėjo, nes smarkiai smuko reklamos rinka, namuose užsidarę žmonės rečiau perka spaudą.

Tuo metu patikrintos, atrinktos informacijos ir jos analizės poreikis dabar jaučiamas dar labiau, nes smarkiai išaugo dezinformacijos lavina, itin nuožmiai platinamos visokios sąmokslo teorijos, skleidžiamas nepasitikėjimas mokslu, valstybių pastangomis stabdyti pandemiją.

Todėl ES ir numatė švelninti ekonomikos nuosmukio poveikį žiniasklaidai, remti medijų ir informacinį raštingumą, stiprinti kovą su dezinformacija.

Pažadų pasirūpinti kultūra ir žiniasklaida netrūksta. Tačiau neretai iš didelio žadėtų pinigų debesies iškrinta mažai lietaus, kartais ir visai nepalyja. Niekas negali garantuoti, kad taip nenutiks ir šįkart. Juo labiau kad europinė parama Lietuvoje gali būti pakreipta taip, jog kultūrai ir žiniasklaidai liktų tik trupiniai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.