Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai apžvelgė ketverius septynioliktosios Vyriausybės darbo metus: politologai sutinka, kad buvo įgyvendinta didžioji dalis iškeltų programos tikslų, tačiau pastebi, kad žadėtų reformų vis tik nebuvo imtasi.
Net ir itin didelė ministrų kaita, politologų teigimu, nėra išskirtinis nueinančios Vyriausybės bruožas. Tad kaip gi lietuviai atsimins valstiečių Vyriausybę?
Įgyvendinti darbai
Vertindamas nueinančių ministrų kabineto darbą, laikinai premjero pareigas einantis S.Skvernelis trečiadienį teigė, kad apie 90 proc. Vyriausybės programos tikslų yra įvykdyta.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė, kad iš tiesų nemaža dalis to, ką užsibrėžė Vyriausybė, buvo įgyvendinta – tačiau, jos teigimu, reikėtų klausti, ar tokiomis palankiomis sąlygomis, kuriomis galėjo dirbti ši Vyriausybė, buvo galima padaryti daugiau.
„Nebūtinai tik dėl Vyriausybės nuopelnų, tačiau, žiūrint bendrai, nemažai pavyko padaryti socialinėje srityje, pavyzdžiui, pensijos buvo didėjančios, nes jos, aišku, yra indeksuojamos. Atsirado vaiko pinigai. Daugiau ar mažiau kilo atlyginimai pedagogams, dėstytojams, medikams, slaugytojams.
Buvo numatyta parama geresnėmis sąlygomis įsigyti būstus regionuose, nors ši programa nebuvo išvystyta tiek, kiek galėjo būti išvystyta. Tačiau iniciatyvų buvo pakankamai nemažai.
Formaliai namaža dalis numatytų projektų yra įgyvendinti. Klausimas tik, ar buvo galima tomis sąlygomis padaryti daugiau, ar buvo galima padaryti geriau. Mano požiūriu, Vyriausybė dirbo palankiu metu, kada augo ekonomika ir pinigų dalyboms buvo pakankamai, kada buvo galima kelti atlyginimus.
Tačiau varnelės uždėjimas, kad šitą ar aną padarėme, savaime dar nieko nereiškia – klausimas, ar tai veikia ir ar duoda rezultatą“, – lrytas.lt sakė R.Urbonaitė.
Vis dėlto, politologės teigimu, pagrindinės reformos neįvyko. Pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyta mokestinė sistema: „Milijardas milijonui“ man pasirodė visiškai keistas dalykas, kuris nekoreliavo su Vyriausybės programa ir pirmomis jos intencijomis.“
Anot R.Urbonaitės, labiausiai pritrūko ryžtingų žingsnių švietime ir sveikatos srityje – čia pokyčiai buvo kosmetiniai.
„Vienas iš uždavinių, pavyzdžiui, buvo prailginti mokslo metus. Ar tai tikrai yra uždavinys? Tai yra techninis instrumentas ir sprendimas, kuris gali būti reikšmingas, jei turi supratimą, ką per tą prailgintą laiką reikia nuveikti ir kokia turi būti ugdymo programa. Nes mokslo metų prailginimas nėra tikslas savaime“, – pabrėžė ji.
Politologės teigimu, kai kurie projektai buvo atšaukti, tačiau jų atsisakyta remiantis aiškiais argumentais, pavyzdžiui – dėl elektroninio balsavimo įvedimo.
Geriausia buvusi Vyriausybė?
Politologė pastebi, kad tiek Algirdo Butkevičiaus, tiek S.Skvernelio Vyriausybės dirbo daug palankesnėmis sąlygomis nei Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, tačiau jos abi ne visada tą potencialą sugebėjo išnaudoti.
Visgi, R.Urbonaitė pripažįsta, kad nueinančioji Vyriausybė turėjo daugiau entuziazmo negu A.Butkevičiaus. Anot jos, jeigu ne destruktyvus Seimo veikimas, ši Vyriausybė būtų galėjusi padaryti daugiau.
„Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet būtent Seimas buvo tai, kas kliudė dirbti ir atitraukdavo dėmesį su savo skandalais, komisijomis, nesibaigiančiomis rietenomis, – prisiminė politologė.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Šarūnas Liekis teigė, kad nueinanti S.Skvernelio Vyriausybė – geriausia iš buvusių Vyriausybių.
Politologas išskyrė du S.Skvernelio Vyriausybės programos etapus – 2016 metų, laimėjus Seimo rinkimus, ir po 2019 metų prezidento rinkimų, prisiekus Gitanui Nausėdai, kada ministras pirmininkas grąžino Vyriausybės įgaliojimus.
„Šie etapai pakankamai ryškiai skiriasi – 2016 metais buvo labai daug „užsimota“, vėliau tie tikslai buvo koreguoti.
Antroji S.Skvernelio Vyriausybė, po prezidento rinkimų, įgavo aiškų vertybinį profilį, tapo idealogiškai aiškiai apibrėžta, orientavosi į centro kairę. Vyriausybės veikla sukosi apie žmogų. Nebe verslo interesai tapo svarbiausia, kaip anksčiau buvo Lietuvoje“, – portalui lrytas.lt sakė Š.Liekis.
Politologas pabrėžia, kad iš pradžių, tik valstiečiams atėjus į valdžią, buvo daug pasimetimo, nesusipratimo.
„Iš kitos pusės, tuo metu buvo didžiulis spaudimas iš prezidentūros, iš Dalios Grybauskaitės, kuri tai Vyriausybei primetė savo pasaulio matymą, galėjo visus ministrus pasiskirti.
Antroji S.Skvernelio Vyriausybė, mano manymu, buvo labai gera Vyriausybė, aiškiai orientuota į piliečių poreikių tenkinimą, kuri per sąlyginai trumpą laiką sugebėjo susitelkti ir pakankamai daug padaryti“, – kalbėjo Š.Liekis.
Didelė ministrų kaita
Septynioliktoji Vyriausybė išsiskyrė ir ministrų kaita – nuo kadencijos pradžios buvo pakeista daugiau nei pusė ministrų.
Visgi, R.Urbonaitės teigimu, ministrų kaita visose Vyriausybėse buvo įprastas dalykas.
„Lietuvoje apskritai nedaug Vyriausybių, kurioms pavyko išbūti visą kadenciją – tai yra ketverius metus. Faktiškai tai yra tik trečia tokia Vyriausybė. Natūralu, kad stabilumo atsiranda daugiau.
Kabineto personalinė sudėtis visada yra kintanti, klausimas tik, kiek ji keičiasi. Ši Vyriausybė keitėsi daug – pasikeitė daugiau negu pusė ministrų. Ši Vyriausybė tiesiog nudreifavo nuo profesionalų Vyriausybės modelio prie politikų Vyriausybės modelio.
Akivaizdu, kad su profesionalų kabinetu Seimui dirbti buvo nelengva“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Tačiau nedovanotina politologė įvardintų situaciją, kada daugiau nei pusmetį Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo be vadovo – po to, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius tapo Europos komisaru.
„Naujo ministro buvo ieškoma labai ilgai – man atrodo, jog nedovanotinai ilgai. Štai tokie atvejai nebuvo eiliniai, kada tiek laiko nesugebėta rasti ministro. (...) Nes vienu metu net kilo klausimas, ar mums apskritai dar reikia ministrų“, – kalbėjo politologė.
Dėl ministrų kaitos atlaidus ir politologas Š.Liekis – anot jo, dauguma ministrų Vyriausybės darbo pradžioje buvo primesti prezidentūros ir neatitiko to meto valdančiųjų vertybinės linijos.
„Nereikia pamiršti, kad dauguma ministrų buvo primesti iš prezidentūros – iš Dalios Grybauskaitės. Tas pats buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Naudojantis tuo, kad jie (valstiečiai, – aut. past.) neturėjo pakankamai plačių ryšių ir kontaktų, įvairiais spaudimo būdais buvo primesta visa eilė žmonių, kurie nei idealogiškai, nei vertybiškai neatitiko tos linijos, kuri buvo vykdoma. Vėliau prasidėjo ministrų pasikeitimai.
Tačiau apskritai tai yra normalu – darbinėje aplinkoje nėra blogų žmonių, yra žmonės, kurie ne savo vietoje – tada bandai, koreguoji. Jei keli aiškų tikslą, ką nori pasiekti, pagal tai atsirenki žmones, kurie sugebės tai įvykdyti“, – kalbėjo politologas.
Kas išliks atmintyje?
Paradoksalu, tačiau valstiečiai, savo kadencijos pradžioje išsiskyrę draudimų politika, kadenciją baigia kaltinimais, jog koronaviruso krizės akivaizdoje draudimų ir ribojimų įvedė gerokai per mažai.
Tad kokią Vyriausybę ir valstiečių valdymo metus lietuviai vis tik prisimins: ar pačią pradžią, kada įvesti įvairūs alkoholinių gėrimų ar jų reklamos draudimai, ar pabaigą ir koronaviruso krizę?
Anot R.Urbonaitės, Vyriausybės kadencijos pradžioje draudimų politika visus šiek tiek šokiravo, tačiau greitai paaiškėjo, kad ketinimų drausti buvo daugiau negu realių draudimų – dėl kai kurių iniciatyvų buvo pasipriešinta.
„Net pirmoji iniciatyva su embrionų šaldymu. Ji daugeliui sukėlė lengvą šoką ir išgąsdino, kokiu principu bus priiminėjami sprendimai. Paskui situacija kiek stabilizavosi, nors, aišku, dėl įvairių alkoholio ribojimų matėme daug pasipiktinimo. (...)
Tačiau pati retorika, sprendimų priėmimo būdai kartais labiau gąsdino negu tų sprendimų turinys. Darbą pradėjusi valdžia nesuvokė, kad su visuomene reikia šnekėti ir aiškinti, o ne užsidarius kabinetuose sugalvoti, ką uždrausti, ir paskui piktintis, kad visi taip aštriai reaguoja“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Tačiau, politologės teigimu, labiausiai įsimena pabaiga – o septynioliktosios Vyriausybės kadencijos pabaiga visgi nėra ta, kuri leis šiam ministrų kabinetui pasigirti.
„Pabaiga yra tokia, kad Vyriausybė palieka darbą išsidalinusi apdovanojimus už darbą, kuris, pasirodo, buvo nepadarytas. Jei supranti, kad tavo darbas turi kelis etapus ir kad reikia ruoštis antrajai koronaviruso bangai, tačiau jai nepasiruoši – tai nubraukia bet kokius nuopelnus, net jei vienu metu tą situaciją suvaldei.
Ne laiku padaryti arba kai kurie apskritai nepadaryti sprendimai šiandien visuomenėje sukūrė neįtikėtinas įtampas, neįtikėtinai komplikuotą situaciją, kurios pasekmės, manau, mūsų vis dar laukia.
Reikia pripažinti, kad pasakyti „Ačiū“ nepavyksta, akivaizdu, kad sprendimų reikėjo, o jie nebuvo padaryti. Koronaviruso valdymo pabaiga nėra džiuginanti“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Seimas penktadienį planuoja patvirtinti I.Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programą – šiame posėdyje turėtų prisiekti naujos Vyriausybės nariai.
