Trečiadienį Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė daryti svarstymo komitete pertrauką ir kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų pasiūlyta Vyriausybei sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų Konstitucijos pataisų projektą. Taip pat komitetas tikisi, kad bus pateikti pasiūlymai dėl galimų kitų alternatyvių Konstitucijos pataisų, siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“.
Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą, šio sprendimo atžvilgiu taiko sustiprintą vykdymo priežiūrą. Per daugiau nei ketverius metus taip ir nepavykus priimti reikiamų Konstitucijos pataisų, Lietuvai pirmą kartą buvo pritaikyta tarptautinė sankcija – 2018 m. gruodžio 4–6 dienomis vykusiame posėdyje buvo priimta tarpinė rezoliucija, kuri reiškia, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje, tai yra pareigos besąlygiškai vykdyti EŽTT sprendimus.
Kaip pažymi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiek Konstitucijoje, tiek Seimo statute yra nustatyta ypatinga Konstitucijos pataisų pateikimo, svarstymo ir priėmimo tvarka, todėl, siekiant Konstitucijos pataisų priėmimo, „yra reikalinga išties sutelkta politinė valia“.
ELTA primena, kad šių metų birželio 29 d. Seime planuotas Konstitucijos pataisos, kuri atvertų R. Paksui kelią į Seimą, svarstymas nebuvo rezultatyvus. Seimas grąžino ją Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti iš naujo.
Konstitucijos 74 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po 10 metų nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Toks asmuo nebūtų galėjęs užimti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
2019 m. rugsėjo 24 d. Seimui pateikta Konstitucijos pataisa siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą.
Šiuo sprendimu Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam Seimo nariu apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
