Tiesa, komendanto valanda gali būti įvedama tik šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Ją paskelbti gali Seimas. Įvedus komendanto valandą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų.
„Įvertinsime naujesnius mobilumo duomenis ir jeigu matysime, kad mobilumas nėra sumažėjęs pakankamai, tai reikės, matyt, svarstyti apie tas priemones, kurios tą mobilumą galėtų sumažinti, ir tos priemonės jau būtų Seimo prerogatyvoje“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Naujiems ribojimams nėra pagrindo
Ekspertai gana kritiškai vertina tokių priemonių panaudojimą ir sako, kad, remiantis Konstitucija, šiuo metu tam nėra pagrindo.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius, paklaustas, ar apskritai įmanomas toks scenarijus, kad būtų įvesta nepaprastoji padėtis, sakė: „Norint įvesti nepaprastąją padėtį, reikia turėti konstitucinį pagrindą, o jie yra tik du – grėsmė konstitucinei santvarkai arba visuomenės rimčiai.
Ar kyla grėsmė konstitucinei santvarkai? Tikriausiai ne. O visuomenės rimčiai? Tokiu atveju turime vertinti konkrečią situaciją. Tai, kad daug žmonių serga, nėra joks pagrindas įverti nepaprastąją padėtį“.
Profesorius patikino, kad tokią padėtį būtų galima įvesti, jei žmonės masiškai imtų nepaklusti Vyriausybės nutarimui riboti judėjimą ir kontaktus.
„Jei kiltų kokia nors grėsmė visuomenės rimčiai, prasidėtų masiniai neramumai, riaušės, būtų priešinamasi policijos pareigūnų nurodymams... Grėsmė turi būti reali, o ne numanoma, ar preziumuojama. Tokios realios grėsmės visuomenės rimčiai nėra, tad ir nepaprastajai padėčiai ar komendanto valandai nėra konstitucinio pagrindo“, – portalui lrytas.lt kalbėjo profesorius.
Konstitucija užtikrina saugumą
Pašnekovo teigimu, Vyriausybės vadovai ir politikai taip dažnai primena apie naujų suvaržymų galimybę todėl, kad siekia paskatinti žmones laikytis nustatytų reikalavimų.
V.Sinkevičius priminė, kad įvedus nepaprastąją padėtį, atsiranda galimybė riboti kitas žmogaus teises ir laisves: „Kodėl turime sudaryti prielaidas kažkam ir paskui būti priklausomi? O gal Seimas dar paskui kažką sugalvos ir tas ribojimas bus aiškiai perteklinis? Priminti apie galimas priemones galima, bet apie jų įvedimą, pagrindo kalbėti nėra“.
„Konstitucija garantuoja žmogaus saugumą, o valdžia turi rūpintis žmogaus sveikata ir negali leisti, kad reikalavimams nepaklūstantys žmonės užkrėstų tuos, kurie paklūsta. Pavojingų ligų nešiotojai, galintys užkrėsti kitus, pagal Konstituciją, gali būti izoliuojami – jiems gali būti draudžiama išeiti iš namų, jie gali būti patalpinti į gydymo įstaigas ir pan. Valstybė turi saugoti žmonių sveikatą ir imtis visų priemonių“, – sakė V.Sinkevičius.
Anot jo, šių dienų suvaržymai ir ribojimai yra suprantami, proporcingi, pagrįsti ir visuomenė jiems paklūsta, o jei vairuotojai ar prekybininkai įvestų ribojimų nesilaiko, tai dar nėra pagrindas nepaprastosios padėties įvedimui, nes visa visuomenė taisyklių laikosi.
A.Širinskienė prakalbo apie valdančiųjų vaizduotę
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narė, valstietė Agnė Širinskienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, jog valdantieji gali įsivaizduoti bet ką, tačiau Lietuvoje nėra išpildytos sąlygos nepaprastajai padėčiai skelbti.
„Tam, kad būtų nepaprastoji padėtis, turi būti tenkinama viena iš dviejų sąlygų: arba turi būti grėsmė konstitucinei santvarkai – tai yra ir demokratijai, arba visuomenėje turi būti tam tikri neramumai, riaušės ar panašūs dalykai“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Anot jos, kalbant apie nepaprastosios padėties įvedimą reikia įvertinti, ar koronavirusas kaip infekcija kelia grėsmę demokratijai Lietuvoje, ir ar visuomenėje matome neramumų.
„Man atrodo, kad iki šios dienos, išskyrus tą vajų prekybos centruose, kalbu su ironija, kurį valdantieji ir sukėlė, daugiau kažkokių rimtų neramumų visuomenėje, kurie būtų fiksuoti, neturime.
Gal turime problemų su įvairių apribojimų klausimu ir pasitikėjimu tais apribojimais, tačiau tikrai mūsų visuomenė yra pakankamai pilietiška ir ramiai reaguoja į tą situaciją, kuri yra“, – pabrėžė politikė.
A.Širinskienės teigimu, Lietuvoje tokios situacijos, kad būtų išpildytos sąlygos nepaprastajai padėčiai skelbti – nėra, „bet įsivaizduoti valdantieji gali daug ką“.
„Mano manymu, jeigu Seimui būtų teikiama įvesti nepaprastąją padėtį, ir Seimo dauguma apsispręstų tai daryti, tai tikrai būtų padaryta klaida, kuri yra konstituciniame lygmenyje. (...)
Nepaprastoji padėtis Lietuvoje yra rezervuota būtent toms dviems situacijoms. Aišku, prisisvajoti valdantieji gali daug ko – jie gali sugalvoti ir karo padėtį skelbti, nors karo nėra, kas atrodytų labai ironiškai. Su nepaprastąja padėtimi yra lygiai taip pat – kol nėra tų sąlygų, iš esmės nepaprastoji padėtis negali būti skelbiama“, – sakė A.Širinskienė.
Vis dėlto, buvęs premjeras Saulius Skvernelis lapkričio pradžioje taip pat kalbėjo apie galimą nepaprastosios padėties įvedimą – tada S.Skvernelis teigė, jog, pandemijos situacijai Lietuvoje blogėjant, komendanto valandos scenarijus nebūtų atmetamas.
„Tada Seimas turėtų įvesti nepaprastąją padėtį šalyje, ir tada toks sprendimas būtų. Bet čia yra kraštutinė priemonė, kuriai aš tikrai dabar nematau jokio pagrindo, bet kaip bus po trijų savaičių, matyt, naujasis Seimas, nauja dauguma spręs“, – anksčiau kalbėjo S.Skvernelis.
Įvardijo ribojimus
Vilniaus universiteto (VU) teisės fakulteto docento Vaidoto Vaičaičio teigimu, tam tikri dabar įvesti ribojimai primena tuos, kurie galėtų būti taikomi nepaprastosios padėties metu.
„Nepaprastoji padėtis Konstitucijoje siejama su tam tikrais žmogaus teisių ribojimais: numatyti privatumo teisės, būsto neliečiamybės, informacijos laisvės, judėjimo laisvės, asociacijų, susirinkimų laisvės ribojimai.
(...) Paradoksas tas, kad šiuo metu, nesant nepaprastajai padėčiai, dalis tų ribojimų jau egzistuoja“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ kalbėjo V.Vaičaitis.
Anot jo, ribojimai, susiję su judėjimo laisve, susirinkimų laisve yra panašūs į tuos ribojimus, kurie galėtų būti įvedami nepaprastosios padėties metu.
