A. Veryga – apie klaidas, visuomenės nepasitikėjimą valdžia ir kodėl neuždarė prekybos centrų

Aurelijus Veryga pripažįsta, kad klaidų, valdant Lietuvą užklupusią koronaviruso pandemiją, buvo padaryta, tačiau savo darbą vertina gerai.

A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
A.Veryga pripažįsta, kad Seimo rinkimai prisidėjo prie prastėjančios koronaviruso situacijos Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2020-12-21 05:58

Tačiau kodėl šalis šiuo metu yra viena labiausiai nuo koronaviruso kenčiančių valstybių pasaulyje, konkretaus atsakymo neturi. Buvusio sveikatos apsaugos ministro įsitikinimu, pagalius kaišiojo ir politiniai oponentai, situaciją apsunkino ir neigiama visuomenės reakcija, o Seimo rinkimai įvyko pačiu netinkamiausiu metu.

Apie nedėkingą politinę situaciją A. Veryga prakalbo ir bendraudamas su britų nacionalinio transliuotojo BBC radijo žurnalistu. 

Jis teigė, kad „lengvo atsakymo“ į klausimą, kas Lietuvoje nutiko blogai, valdant pandemiją, neturi, bet užsiminė apie spalį vykusius Seimo rinkimus.

A. Veryga taip pat tvirtino, kad antroji pavojingos ligos banga Lietuvos neužklupo netikėtai. Bet, anot jo, viruso suaktyvėjimas sutapo su Seimo rinkimais, kuriuos valdantieji pralaimėjo.

„Galite įsivaizduoti, kaip COVID-19 buvo naudojama politiniais tikslais“ – sakė ministras BBC radijui ir priminė, kad griežtos karantino priemonės pavasarį tapo politinių debatų objektu.

A. Verygos teigimu, nepaisant pandemijos, rinkimai turėjo vykti. Vis dėlto, tvirtino buvęs ministras, dėl kritikos, kurios susilaukė Vyriausybė, žmonės ėmė mažiau pasitikėti jos sprendimais ir nurodymais.

Apie esančia situaciją Lietuvoje ir kaip buvo valdoma pandemija nuo pat pavasarį įvesto pirmojo karantino A. Veryga po interviu BBC kalbėjosi ir su portalu lrytas.lt.

– Ar jus tenkino jūsų buvusios komandos ministerijoje komunikacija, kai prasidėjo koronaviruso pandemija?

– Nors nesu komunikacijos vertinimo ekspertas, savo komanda buvau patenkintas. Bet, jei aš buvau patenkintas, tai nereiškia, kad žmones ar ekspertus visada tenkino mūsų komunikacija. Visada sulaukdavome vienokių ar kitokių priekaištų.

Tų nuomonių, kaip panašiose situacijose, yra tiek, kiek yra specialistų – ko bepaklaustum, jų vertinimai ar patarimai bus skirtingi.

Kad ir dėl tos pačios COVID-19 – vieni pyksta, kad apie tai kalbama per daug, kiti – kad per mažai. O kaip iš tikrųjų?

Man Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo priekaištauta, kodėl detaliai nepristatinėdavome mirčių statistikos? Todėl, kad ištisai būdavome barami, kam gąsdiname visuomenę. Tos statistikos neslėpdavome, bet ir neakcentuodavome.

– Kaip vis dėlto vertinate savo paties elgesį – pandemijos pradžioje aiškinote, kad kaukių nereikia. Po kurio laiko jau aiškinote, kad jų reikia.

– Tai – iliustratyvus komunikacijos klaidos pavyzdys. Bet jam yra elementarus paaiškinimas – tuo metu buvo tokios žinios, tokias rekomendacijas teikė ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Ji nevertino kaukių kaip rimtos apsaugos priemonės. Vėliau atsirado naujų duomenų, pasikeitė ir PSO rekomendacijos.

Tokie dalykai sukėlė sumaištį, o dar kai sąmokslų teorijų šalininkai ėmė ja naudotis ir net iš kažkur ištraukė man adresuotus pervedimus iš George'o Soroso fondo, aiškindami, kad jokio koronaviruso nėra, nes neva ir ministras liepė kaukių nenešioti, taip ir prasidėjo nesusikalbėjimas.

– Dar vasarą, kada COVID-19 banga pamažu vėl ėmė kilti, jums ekspertai ir net buvę patarėjai siūlė pasitelkti į pagalbą visuomenėje žinomus žmones, turinčius autoritetą, kad imtųsi komunikacijos apie ištikusią pandemiją. Kodėl nesvarstėte tokios galimybės?

– O kas yra tie žmonės, kuriais visuomenė pasitiki? Prezidentas Gitanas Nausėda savo iniciatyva buvo įsijungęs į tą komunikaciją. Juk jis didžiausią pasitikėjimą turintis žmogus. Net nežinau, kuo labiau visuomenė galėtų pasitikėti.

Kita vertus, juk buvo daugybė straipsnių apie tai, kaip COVID-19 persirgo žinomi žmonės. Jie apie tai labai atvirai pasakojo, bet vis tiek nesuveikė. Nežinau, ar būtų buvę įmanoma rasti tą absoliutą?

Matyt, ta dominuojanti informacija apie pandemiją ir jos sukeltas pasekmes žmonėms sukėlė nuovargį, net pačios naujausios žinutės „nebelimpa“, nepaisant to, kas apie jas kalba.

– Kokios jūsų paties klaidos lėmė, kad visuomenėje įsivyravo nuomonė, jog jūs meluojate?

– Nežinau. Bet viena iš priežasčių, kodėl buvome vadinami melagiais, ta, kad esą melavome apie pasirengimą pandemijai, jog pakankamai turėjome apsaugos priemonių. Žmonės tuo spekuliavo, nesuprasdami, apie ką šneka.

O iš tikrųjų valstybės rezervo fonde pavasarį buvo tiek priemonių, kiek tada turėjome informacijos apie pandemiją, kokios Europoje nėra buvę jau šimtą metų.

Naujoji valdžia iš pradžių taip pat kalbėjo darysianti taip, anaip, kad Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas bus ne sveikatos apsaugos ministras. Dabar, kai pamatė, kas iš tikrųjų gyvenime vyksta, priima racionalius sprendimus. Tokius, kokius reikia.

Ir Europa, ir Lietuva nuo pavasario išmoko daug pamokų. Išmoks ir daugiau. Dabar jau žinome, kokį rezervą reikia turėti, tačiau negalima turėti ir per didelį apsaugos priemonių rezervą. Kur jas dėsime, kai baigsis jų galiojimo laikas?

– Dabar jau akivaizdu, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tapo nefunkcionalia įstaiga. Ar vasarą negalima buvo jos sustiprinti, kad darbuotojai nedirbtų primityviai prie telefonų, gaudydami užsikrėtusių asmenų ryšius?

– Šią įstaigą norėjo sustiprinti, kai dar nebuvo jokio koronaviruso. Seimui buvo pateikti visi įstatymų projektai, kaip pertvarkyti NVSC. Tie parlamentarai, kurie dabar kala mane prie sienos už tai, kad centrui nepakanka pagalbos ir darbuotojų, patys sustabdė jo pertvarką.

Antra, centrui buvo skirta ir papildomų etatų, ir pinigų. Jei neklystu, jis papildomai gavo apie porą milijonų eurų. Dar daugiau – centrui talkino ir kariškiai, buvo pasitelkta apie keturi šimtai Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų iš šalies savivaldybių.

– Tačiau šiais inovacijų laikais sėdėti prie telefonų ir gauti informaciją, kaip ir su kuo kontaktavo infekuoti žmonės, jau labiau nei atgyvenę metodai.

– NVSC buvo leista įsigyti sistemą, kuri leidžia daug dalykų automatizuoti. Be to, matydami, kad centrui sunku pačiam susitvarkyti vadybiškai, ministerijoje patys stengėmės padėti. Kita vertus, kiek moki (centro vadovybei – red.), tiek ir turi.

Jei norime aukščiausio lygio vadovų-vadybininkų, jiems reikia ir atitinkamą algą mokėti. O kokias algas mokame viešojo sektoriaus vadovams?

– O kas lėmė, kad jūs vasarą, kai vėl pradėjo kilo pandemijos banga, išėjote net penkioms savaitėms atostogų?

– Grįžau iš atostogų anksčiau ir tos mano atostogos buvo tokios, kad nuolat buvau „pasikabinęs“ ant telefono.

Su ministerijos komanda bendravau nuolat, o penktadieniais grįždavau iš atostogų. Realių atostogų turėjau gal tik savaitę, kai buvau baziniuose šaulių kursuose. Ten tikrai buvo kita veikla.

– Gal galėtumėte atsakyti į šiuo metu esminį klausimą – kas trukdė iškart po rinkimų, kai drastiškai didėjo ir užsikrėtusių žmonių, ir mirčių skaičius, imtis kuo griežtesnių priemonių pandemijai suvaldyti? Ar tam turėjo įtakos, kad valstiečiai pralaimėjo Seimo rinkimus?

– Ne. Tikrai ne. Priemonių buvo imamasi, tik taktika buvo kitokia, nei pavasarį. Buvo įvesti lokalūs karantinai, buvo, kaip ir Europoje, vadovaujamasi vadinamuoju šviesoforo principu. Beje, Estijoje iki šiol yra įvesti lokalūs karantinai. Ten nėra visuotino karantino.

Juk net prezidento pasitelkti ekspertai yra sakę, kad mato saikingai optimistišką situaciją. Tik po to ji ėmė blogėti. Tada Vyriausybė vėl ėmėsi sprendimų.

– Rekomendacijos statyti kas penktą automobilį prie prekybos centrų arba raginti kurti šeimų burbulus, kai artėja Kalėdos, tiesiog nepasiekė žmonių. Ar nebuvo galima kaip pavasarį staigiai viską uždaryti?

– Kai pavasarį viską buvome uždarę, irgi buvo negerai. Tie patys politikai, kurie dabar valdžioje, pliekė mus, kodėl imtasi botago.

Atsisukus atgal, galiu pasakyti, kad nepakako tų priemonių, kurių ėmėmės vasarą. Jos nepasiteisino. Kita vertus, kai visą vasarą buvo griaunamas pasitikėjimas Vyriausybe ir valstybe, dabar, kai jau reikia jos klausyti, niekas nebesiklauso.

Juk visą vasarą buvome kalami prie sienos už pavasarį uždarytą valstybę, už sustabdytas kai kurias medicinos paslaugas, už vaikų ugdymą.

Buvęs Seimo narys Naglis Puteikis teismams yra pateikęs keliasdešimt skundų ir teismai juos nagrinėja.

Mes gi – ne bepročiai, vertinome visą situacijos kontekstą. Tie Seimo rinkimai – baisiausias sutapimas, koks tik galėjo įvykti.

– Po karo ginklais nebežvanginama, bet kas trukdė jums po nors ir pralaimėtų rinkimų kreiptis į tautą, atvirai pasakyti, kokia šalyje – tragiška situacija ir imtis radikalių priemonių jai pažaboti?

– Nėra viskas taip paprasta. Ir ne iš karto po rinkimų mirčių statistika ėmė augti. Tik lapkričio mėnesį.

– Kodėl lapkričio mėnesį neuždarėte prekybos centrų?

– Lengva taip samprotauti. Priminsiu dar kartą, kad ekspertai kalbėjo, jog situacija stabilizuojasi. Jeigu mes būtumėm ėmęsi papildomų priemonių, kas tada būtų buvę? Būtų vėl prasidėję skundai ir teismai. Naujų priemonių buvo imtasi, kai situacija ėmė blogėti.

– Tačiau sutikite, jūsų ir buvusio premjero Sauliaus Skvernelio atsisakymas atvykti į Prezidentūroje vykusį pasitarimą su ekspertais ir naująja valdžia, gali būti vertinamas, kaip kerštas arba atsisakymas imtis tam tikrų naujų priemonių prieš pandemiją. Kas gi jums trukdė atvykti?

– O ką tai būtų pakeitę? Gal kažkam būtų ir tikę ar patikę. Bet reikėtų prisiminti, juk buvo laikas, kai prašėme Prezidentūros pagalbos, priimant sprendimus dėl vakcinų įsigijimo.

Tada mums buvo atsakyta, kad Vyriausybė turi nesikratyti atsakomybės ir dirbti pati. Tą mes ir darėme iki paskutinės dienos. Pasitarimas Prezidentūroje buvo sekmadienį, o mes jau penktadienį buvome pranešę apie naujas saugumo priemones.

– Iki šiol neaišku, kodėl Lietuvai žadama atvežti tik 9750 kompanijos „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų, kai visa šalis tiesiog dega nuo COVID-19 ligos. Kas lėmė, kad tiek mažai vakcinų sulauksime?

Juk visi vakcinų užsakymo reikalai buvo tvarkomi jums būnant sveikatos apsaugos ministru.

– Ne tik Lietuva dega. Europoje yra ir daugiau karštų taškų. Mes sutikome su sąlygomis, kad gausimas vakcinų pagal tam tikrą principą, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės šalys. Matyt, Europa tiek tų vakcinų ir tegavo.

Neturiu informacijos, kad vakcinų į Lietuvą bus atvežta daugiau. Vargu, ar jų kas nors turi. Viskas priklauso nuo vakcinų gamintojų, kada jie galės jas pateikti.

– Nėra jokio vakcinų gavimo grafiko?

– Aišku, kad nėra. Vakcinų gamintojai duoda tik preliminarius pažadus. Dėl „Pfizer“ vakcinos jau yra susitarę šalys, kurios nėra Europos Sąjungoje – Jungtinė Karalystė ir JAV. Į jas ir nukeliauja dideli kiekiai „Pfizer“ vakcinos, o į Europą bus atvežta, kas liko.

– Ar Lietuva neturi jokio susitarimo, kada, kokios ir kokiais kiekiais bus pristatytos vakcinos?

– Ne. Viskas priklauso tik nuo Europos Komisijos ir vakcinų registracijos Europoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.