S. Cichanouskajos atvykimas į Lietuvą: parama pilietinei visuomenei
Parlamentarai taip pat sutinka, kad vienas ryškiausių Lietuvos užsienio politikos įvykių buvo Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atvykimas į Vilnių.
„Suteiktas prieglobstis S. Cichanouskajai. Lietuva, priimdama teisėtą Baltarusijos prezidento rinkimų nugalėtoją, parodė, kad tvirtai atstovauja demokratinėms vertybėms, bei užėmė lyderės poziciją visoje Europos Sąjungoje, iškeliant Baltarusijos klausimą į politinę darbotvarkę“, – Eltai teigė Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Seimo narei pritarė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, Lietuvos Seimas šiuo atžvilgiu rodė pavyzdį kitoms Europos valstybėms, priimdamas rezoliuciją, kurioje Aliaksandras Lukašenka įvardijamas kaip neteisėtas Baltarusijos vadovas.
„Seimo sprendimas – už parodytą pavyzdį Europoje priimant rezoliuciją, nepripažįstančią legitimiu Baltarusijos prezidentu Aliaksandrą Lukašenką bei parodant solidarumą̨ su Baltarusijos pilietine visuomene ir opozicija bei parodyta tikrąja valia demokratiniams pokyčiams“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pandemijos valdymą lydėjo ne vienas skandalas
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigia, kad koronaviruso pandemijos valdymas bei ją lydėję valdžios sprendimai buvo vieni svarbiausių 2020-ųjų įvykių Lietuvos politiniame gyvenime. A. Sysas neslepia, kad pandemijos valdymą lydėjo ir ne vienas skandalas.
„COVID-19 lydėjo visokie skandalai, kaip greitųjų testų pirkimo skandalas ar J. Narkevičiaus ir S. Skvernelio keliuko asfaltavimo ir pinigų skyrimo istorija“, – teigė A. Sysas.
Jam pritarė ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak buvusios opozicijos atstovės, J. Narkevičiaus skandalas viešumoje galėjo būti priežastis, kodėl valstiečiai pralaimėjo Seimo rinkimus.
„Premjero sprendimas ginti susikompromitavusį ministrą Jaroslavą Narkevičių ir neatleisti jo, nepaisant korupcijos skandalų ir prezidento išreikšto nepasitikėjimo ministru, – tai galėjo būti ir viena svarbesnių visuomenės nusivylimo valdančiaisiais per rinkimus priežasčių“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad COVID-19 pandemijos kontekste Seime operatyviai rado sprendimus ir priėmė reikalingus įstatymus, didinusius žmonių socialinį saugumą koronaviruso akivaizdoje.
„Seimo veikloje šiais metais norėčiau akcentuoti pastangas mažinti socialinę atskirtį. Buvo nuosekliai indeksuojamos pensijos, didinami vaiko pinigai, kuriuos ekspertai vertina kaip vieną efektyviausių priemonių mažinant vaikų skurdą, pakelti valstybės tarnautojų, pareigūnų, medikų, mokytojų atlyginimai“, – Eltai teigė ji.
Skirtingai nei A. Norkienė, Laisvės frakcijos seniūnė I. Pakarklytė pastebėjo, kad paskelbtas karantinas pavasarį išryškino valstybės sektoriaus nepasiruošimą̨ nenumatytoms aplinkybėms.
„Kovo mėnesį paskelbtas karantinas, kardinaliai pakeitęs įprastas darbo sąlygas, prieigą prie kasdienių paslaugų, laisvalaikio leidimo formas ir kita, atskleidė tam tikrų valstybės sektorių̨ nepasiruošimą̨ nenumatytoms aplinkybėms bei sritis, kuriose ypač reikalingi pokyčiai. Kone geriausias pavyzdys – švietimo sektorius, kuriame kilo didelių iššūkių, bandant pereiti prie nuotolinio ugdymo“, – Eltai sakė ji.
I. Pakarklytei pritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė paliko daug problemų COVID-19 pandemijos valdyme. Todėl E. Gentvilą stebino, kad valstiečiai rugsėjo mėnesį prisiėmė nepelnytus laurus kovoje su koronavirusu.
„Glumino S. Skvernelio pareiškimas rugsėjo mėnesį, kad jo Vyriausybė didvyriškai kovojo su pandemija ir ją... įveikė“, – šaržavo E. Gentvilas.
Pagrindinis politinių ginčų objektas – Lukiškių aikštė
I. Pakarklytė taip pat Eltai paminėjo, kad vienas reikšmingiausių metų įvykių – Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas įkurti pliažą Lukiškių aikštėje.
„Paplūdimio Lukiškių̨ aikštėje istorija. Pats sprendimas atidaryti paplūdimį̨ Lukiškių̨ aikštėje galėjo ir nebūti vienas reikšmingiausių̨ metų įvykių – tačiau tai, kaip į atnaujintą miesto erdvę sureaguota politikų gretose, padaro šį įvykį vienu reikšmingiausių. Šalyje siaučiant pandemijai, Seimas sprendimą dėl Lukiškių aikštės perdavimo valstybei sugebėjo priimti ypatingos skubos tvarka. Tad šis įvykis atskleidė tam tikrą institucijos nebrandą bei prioritetų trūkumą, veikimą pagal emocijas, ne pagal racionalius argumentus. Tai buvo ir didelis savivaldos teisių suvaržymas“, – teigė Eltai I. Pakarklytė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno E. Gentvilo nuomone, vienas iš ryškiausių bei neteisingiausių nuėjusios Vyriausybės sprendimų – leidžiama medžioklė bei žvejyba Žuvinto rezervate.
„Piktino sprendimas leisti medžioti ir meškerioti Žuvinto rezervate“, – Eltai teigė jis.
Išskyrė reikšmingiausią prezidento darbą
Tuo metu TS-LKD frakcijos seniūnė išryškino vieną reikšmingiausią prezidento Gitano Nausėdos 2020 m. sprendimą – vetuoti Seime priimtą rinkimų įstatymą, mažinantį patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų.
„Jei būtų praėjusi tuomečių valdančiųjų iniciatyva, tai būtų paskatinę politinės sistemos fragmentaciją ir nestabilumą“, – Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tiek I. Pakarklytė, tiek E. Gentvilas bei R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apibendrino, kad vienas ryškiausių 2020-ųjų įvykių – Seimo rinkimai.
„Po rinkimų suformuota centro dešinės valdančioji koalicija, kuri pradėjo savo kadenciją turėdama kitokios Lietuvos viziją. Nebebus vykdoma draudimų politika, tad ateinantys ketveri metai atneš daugiau pasitikėjimo Lietuvos žmonėmis“, – sakė I. Pakarklytė.
E. Gentvilą tuo tarpu džiugina naujos Vyriausybės sudėtis. Pasak jo, buvo išlaikytas tiek amžiaus, tiek lyčių balansas.
„Džiugina naujosios Vyriausybės sudėtis – tiek daug moterų, tiek daug jaunų žmonių“, – apibendrino E. Gentvilas.
