Tyrimo centras: šiuo metu nėra galimybių rasti partizano Juozo Lukšos palaikų

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras teigia, kad šiuo metu nemato galimybių surasti legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos palaikų, nes tam trūksta duomenų.

 J.Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.<br>G.Pilaičio nuotr.
 J.Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.<br>G.Pilaičio nuotr.
 J.Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.<br>G.Pilaičio nuotr.
 J.Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.<br>G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2021-01-08 08:16, atnaujinta 2021-01-08 08:17

J. Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.

Pastarąjį dešimtmetį buvo tiriama versija, kad palaikai galėjo būti užkasti Marvelėje, Nemuno paupyje Kauno pakraštyje.

Apytikslę kelių hektarų vietą buvo nurodęs dabar jau miręs buvęs sovietų saugumo agentas smogikas, kuris sakė dalyvavęs J. Lukšos suėmimo operacijoje ir sužinojęs apie užkasimo vietą iš kito agento.

Vykdant tyrimą taip pat buvo ieškoma dokumentų, kur būtų pažymėta bent apytikslė užkasimo vieta, tačiau paieškos Lietuvos ypatingojo archyvo fonduose rezultatų nedavė.

Anot Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus Ado Jakubausko, tyrinėta ir dar viena hipotetinė versija, kad šalia Kauno galėjo būti analogiška Vilniaus „Našlaičių“ kapinėms vieta, kurioje būtų buvę laidojami Kauno kalinimo įstaigose mirę arba žuvę partizanai.

Tačiau, pasak direktoriaus, nei archyvinėmis paieškomis, nei užklausimais Kauno paminklosaugos specialistams, Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ bei morgo darbuotojams jokios aktualios informacijos nebuvo gauta.

A. Jakubauskas atkreipia dėmesį, kad iki šiol aptiktos žuvusių partizanų bei sovietų represijų aukų užkasimo vietos ne pasiremiant dokumentine medžiaga, bet nurodant apie jas žinojusiems asmenims – pavyzdžiui, Tuskulėnų masinę kapavietę nurodė buvęs sovietinis saugumietis, palaidojimus „Našlaičių“ kapinėse – ten dirbusio duobkasio sūnus.

„Tiriant J. Lukšos palaikų užkasimo vietos problemą tikėtasi, kad galbūt atsilieps kas nors žinantis kokią nors reikšmingą informaciją, tačiau tyrimui aktualių pranešimų nebuvo gauta“, – teigia A. Jakubauskas.

„Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tenka konstatuoti, kad šiuo metu objektyviai neegzistuoja galimybių nustatyti Juozo Lukšos „Skirmanto“ palaikų užkasimo vietos“, – nurodė jis.

Šią informaciją A. Jakubauskas šią savaitę perdavė Prezidentūrai, šiuo raštu jis pasidalino ir su BNS.

Seimas 2021 metus yra paskelbęs partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais, nes 2021 metų rugpjūčio 10 dieną sukanka 100 metų nuo jo gimimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.