Įdomu tai, kad tarp priesaikos žodžius mūsų šaliai ištarusių lietuvių kilmės asmenų net 1180 yra iš Brazilijos. Tiesa, migracijos tendencijas išmanantys specialistai atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis šių žmonių taip ir neatvyks į Lietuvą, nors labai tikėtina, kad tarp jų bus ir tokių, kurie bus pakviesti atlikti karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Apie tai, kas skatina užsienyje gyvenančius, bet ryšių su Lietuva turinčius asmenis kreiptis dėl pilietybės atkūrimo, naujienų portalas lrytas.lt kalbėjosi su Migracijos deparatmento vadove Evelina Gudzinskaite.
– Kalbant apie praėjusius metus, kiek žmonių, turėję įstatymų numatomą galimybę atkurti Lietuvos pilietybę, ja pasinaudojo?
– Praėjusiais metais Lietuvos pilietybę atkūrė 4671 asmuo. Tai dvigubai daugiau nei tai padarė 2019 metais žmonių.
– Kas lėmė tokį atkurtų pilietybių skaičiaus augimą?
– Pastebėjome, kad sulaukiame daugiau kreipimųsi dėl galimo pilietybės atkūrimo. Matome, kad labai smarkiai išaugo tokių prašymų skaičius iš Pietų Amerikoje gyvenančių išeivių. Ankstesniais metais tokių prašymų daugiausiai sulaukdavome iš Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR).
Šiemet daugiausiai prašymų atkurti pilietybę sulaukėme iš Brazilijos (1180), PAR (1121), Izraelio (963), Rusijos (296) ir Argentinos (286). Sunku įvardyti tokio pokyčio priežastį. Tiesiog žmonės keičiasi informacija ir gali būti, kad kieno nors sėkmės istorija paskatino kreiptis ir kitus, ar tiesiog žmonės sužinojo daugiau informacijos apie tokią galimybę.
Migracijos departamente prieš kurį laiką dėl išteklių trūkumo ir besikeitusių įstatymų buvo sutrikęs prašymų nagrinėjimas ir departamentas vėluodavo priimti sprendimus. 2020 metais buvo metami visi laisvi resursai ir šio sprendimų vėlavimo nebeliko, o ir apsvarstytų prašymų skaičius yra didesnis.
Nuo praėjusių metų liepos mėnesio nebevėluojame nagrinėti pilietybės atkūrimo bylų. Šiuo metu vidutinis sprendimo priėmimo laikas yra penki mėnesiai, tai net trumpesnis laikotarpis, nei įstatymo nustatytasis.
– Ar skiriasi šių žmonių nurodomi argumentai, kokiu pagrindu jie tikisi atkurti Lietuvos pilietybę?
– Ne, visais atvejais kalbama apie apie žmones, kurių tėvai ar seneliai turėjo Lietuvos pilietybę ir iki 1990 metų pasitraukė iš Lietuvos.
– Ar galima teigti, kad didelė dalis besikreipiančiųjų yra vyresnio amžiaus žmonės?
– Ne, nes dėl pilietybės atkūrimo gali kreiptis net kelių kelių kartų palikuonys: išeivių vaikai, vaikaičiai ir net provaikaičiai. Stebime tokią tendenciją, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie pasitraukė iš Lietuvos iki anksčiau minėto laikotarpio jau yra atsikūrę pilietybę, o dabar dėl to dažniau kreipiasi jų vaikai ar provaikaičiai. Įdomu tai, kad prašymus atkurti pilietybę žmonės dažniausiai teikia šeimomis – visa šeima (kelios kartos) kreipiasi vienu metu.
– Ar Lietuvos pilietybės atkūrimas, tarkime, Brazilijoje gyvenančiam lietuvių vaikaičiui, kuriam jau galbūt sunku kalbėti lietuviškai, yra brangus procesas?
– Pati paslauga Migracijos departamente kainuoja apie 61 eurą. Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio prašymus dėl pilietybės atkūrimo galima teigti internetu per Lietuvos informacinę migracijos sistemą.
Svetainė veikia lietuvių ir anglų kalbomis ir joje sudaryta galimybė pasinaudoti vedliu, kuris padeda užpildyti reikiamas formas. Jei žmogus turi savo senelio pasą ar kokią nors šipkartę, tai procedūra labai paprasta ir jokios tarpininkų pagalbos nebereikia.
Iki tol, kol tokios galimybės nebuvo, užsienyje gyvenantiems lietuviams buvo sudėtinga susiorientuoti ir jie prašydavo Lietuvos konsulų pagalbos ar samdydavo Lietuvoje tokias paslaugas teikiančius advokatus, kurios kainuodavo nemažai.
– Bet iš tiesų ne taip jau paprasta surasti senelio turėtą pasą, norint įrodyti, kad žmogus turi teisę į pilietybės atkūrimą...
– Tai tik pavyzdys, įrodyti, kad turite pagrindą pilietybės atkūrimui galima labai įvairiais būdais. Labai dažnai tam praverčia Lietuvos archyvuose esantys įrašai. Tiesą sakant, tie išeiviai, kurie Lietuvą paliko seniai, labai brangina ir saugo turimus dokumentus. Tai jų šeimos istorija. Pasitaiko, kad gauname ir autentiškų nuotraukų.
– Ar daug prašymų atkurti lietuvišką pilietybę dėl objektyvių priežasčių yra atmetami?
– Konkrečios statistikos neturime, bet tokia dalis nėra didelė. Tiesa, pasitaiko bandymų sukčiauti. Senesniais laikais duomenų bazės nebuvo tokios tikslios, tad pasitaiko atvejų, kai pilietybę atkurti bandoma pagal asmenį, kuris turi panašią pavardę, bet nėra giminaitis.
Pasitaiko atvejų, kai prašymą atkurti Lietuvos pilietybę pateikęs žmogus yra nuoširdus ir net nebando kaip nors sukčiauti, tačiau jis neatitinka įstatyme išdėstytų sąlygų.
– Kaip manote, ar noras atkurti senelių ar tėvų turėtą lietuvišką pilietybę yra kultūrinis gestas ar praktinių motyvų padiktuotas veiksmas?
– Yra labai įvairių atvejų. Vieniems tai kultūrinis dalykas, nes jie myli Lietuvą, bet kiti į tai žvelgia labai pragmatiškai ir net kyla klausimas, ar jie iš viso bent planuoja atvykti į Lietuvą, bet lietuvišką pasą turėti labai paranku.
– Bet juk jei Lietuvos pilietybę atkuria visa šeima, kurioje auga paaugliai vaikai, tai po kelių metų jie gali sulaukti kvietimo atlikti karinę tarnybą Lietuvoje?
– Taip, tokia galimybė, kad jie turės garbės tarnauti mūsų valstybei, tikrai yra. Tai problema, kuri dažnai keliama diskusijose dėl dvigubos pilietybės – ar gali būti žmogus lojalus dviem valstybėms vienu metu. O kaip bus tada, jei tos dvi valstybės pradės konfliktuoti? Kol kas tai nėra iki galo atsakyti klausimai.
