Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iš tiesų kai kurie dabar taikomi ribojimai gali būti švelninami. Tačiau, siekiant išvengti Airijos bei kitų šalių, kuriose plinta koronaviruso mutacijos, pavyzdžio, šie žingsniai bus daromi labai atsargiai.
Tiesa, Vyriausybei patarinėjantys sveikatos, duomenų, profesinių sąjungų ekspertai ir šalies epidemiologai pastebi, kad kol kas kalbėti apie karantino pančių atlaisvinimus dar per anksti, nes vis dar esame pačiame pavojingiausiame – D – viruso plitimo scenarijuje.
Kokius siūlymus pirmadienį jie pateiks Ministrų kabinetui?
V.Zemlys-Balevičius: sveikatos sistema dar neatsistatė
Prie Vyriausybės suburtos ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius naujienų portalui lrytas.lt sakė manantis, kad kalbėti apie bet kokias karantino švelninimo priemones dar anksti. Jo nuomone, pirmiausia reikalinga efektyvesnė testavimo strategija, platus antigenų testų naudojimas, geresnis kontaktų atsekimas.
„Kai atvejų dar labai daug, atidarydamas naujas ligas tu rizikuoji pernelyg atleisti viruso plitimo kontrolę, o tuomet labai realu sulaukti naujo susirgimų šuolio. Tada vėl reikėtų grįžti į pradinį tašką, kur perkrauta sveikatos apsaugos sistema, dideli mirčių skaičiai“, – aiškino V.Zemlys-Balevičius.
Jis pastebėjo, kad ligoninėse atokvėpio dar nejuntama. Jose vis dar gydoma virš 2 tūkstančių pacientų. Ekspertas priminė ir Seimo narės Vilijos Targamadzės skundą dėl sulūžusios ligoninės lovos.
„Tai rodo, kad pacientai iki šiol guldomi į vietas, kurios paruoštos paskubomis. Dar turime grįžti į tą lygį, kur galime tinkamai pasirūpinti pacientais, atstatyti visas kitas sveikatos priežiūros paslaugas“, – dėstė V.Zemlys-Balevičius.
Siūlytų pirmiausia atverti mokyklas
„Jeigu mes turėtume pakankamai antigenų testų, mes galėtume atlaisvinti visas veiklas, kurios gali užtikrinti reguliarų testavimą, pavyzdžiui, kartą per savaitę. Įmonės juk galėtų profilaktiškai testuotis, kaip medikai“, – sakė ekspertas.
Tačiau jis pažymėjo, kad antigenų testų pagalba laisvės visai šalies gyventojų populiacijai suteikti nepavyks.
„Atlaisvinti vieną šeimos ūkį yra labai paprasta. Pastoviai testuoji ir, jeigu tik kuris narys suserga, jis iš karto yra izoliuojamas. Tokiu principu dirba visos Vyriausybės, NBA ir Eurolygos krepšinio komandos. Jos remiasi nuolatiniu testavimu. Bet nuolatos testuoti visą populiaciją nėra galimybių.
Todėl, priklausomai nuo to, kiek turi testų, gali atverti tik tam tikras veiklas, kuriose dalyvauja ribotas skaičius žmonių“, – aiškino V.Zemlys-Balevičius.
Duomenų analitiko nuomone, atlaisvinimų pirmiausia galėtų sulaukti ne verslo sektorius, o ugdymo įstaigos. „Visų pirma, mes turime atlaisvinti švietimą, nes tai yra svarbiausia. Abiturientų mokslas – labai skaudus klausimas visame pasaulyje. Tie patys britai svarsto, ką jiems dabar daryti“, – pažymėjo matematikas.
V.Zemlio-Balevičiaus įsitikinimu, prie kontaktinio darbo mokyklose būtų galima grįžti dviem atvejais: paskiepijus ugdymo įstaigų darbuotojus arba įvedus plačią antigenų testavimo sistemą. Tiesa, antigenų testų, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, dar šį mėnesį Lietuvai įsigyti nepavyks.
Jis pastebėjo, kad koronavirusu dažniausiai užsikrečia ugdymo įstaigų darbuotojai, vaikai serga rečiau, todėl reguliariai testuoti pakaktų suaugusiuosius, o mokinius tirti „atsitiktinai, tam, kad suprastume viruso mastą“. Tačiau, idealiu atveju, jeigu veiklų organizotarių neribotų antigenų testų stygius, būtų galima pritaikyti platesnės patikros algoritmus.
„Visus testuoti vienu metu neapsimoka. Sudarai tokį tvakaraštį, kad pirmadienį po pirmos pamokos testuojasi viena klasė, po antros – kita. Turi tokį slenkantį grafiką, kuris garantuoja, kad absoliučiai visi vieną ar dukart savaitėje yra testuojami“, – pasakojo V.Zemlys-Balevičius.
Tačiau, pasak eksperto, tuomet kiltų kitų problemų. Testavimų metu gautus duomenis taip pat reikėtų tinkamai surinkti. Tokiam procesui tektų pasitelkti e.sveikatos sistemą, kuri, pašnekovo įsitikinimu, nėra pasiruošusi tokiam iššūkiui.
Išimtys vienišiems žmonėms
Kitas ekspertų tarybos narys, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis priminė, kad pandemijos kontrolę vykdyti numatoma keturių scenarijų, kurie remiasi paskutinių 14 dienų sergamumu, programa. Lietuvoje šis rodiklis vis dar gerokai viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, todėl ir toliau reikėtų taikyti griežtus suvaržymus.
Pasak P.Skruibio, kol dienos atvejų skaičius viršija 1000, tol lūkesčių dėl karantino švelninimo turėti nevertėtų. „Ligoninės toliau lieka perkrautos, matome po 30 mirčių per dienų. Manau, tikrai ne variantas kažką atlaisvinti šiuo metu“, – portalui lrytas.lt teigė psichologas.
Tiesa, net ir prasčiausiame pandemijos scenarijuje numatyta vadinamųjų „socialinių burbulų“ sistema, kuri leistų vienišiems žmonėms bendrauti su kitu nedideliu namų ūkiu.
„Iš tikrųjų yra problema, kad tie žmonės, kurie gyvena vieni, gali gyventi užsidarę vieną ar kelias savaites, bet keli mėnesiai jau visai kitas dalykas. Apie tą palaikymo burbulą mes tikrai kalbamės ir tikiuosi, kad artimiausiu metu jis bus patvirtintas“, – vylėsi P.Skruibis.
Jis pridūrė, kad papildomus socialinius kontaktus užmegzti galėtų žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tai galėtų būti ir jauni žmonės, ir senjorai. „Mano asmenine nuomone, tas palaikymo burbulas galėtų ir turėtų būti patvirtintas artimiausiu metu“, – teigė psichologas.
P.Skruibis patvirtino, kad „socialinių burbulų“ sistema dar neveikia ne dėl to, jog būtų abejojama jos reikalingumu. Idėją stabdo reglamentavimas.
„Yra tam tikri reikalavimai, kad vienas žmogus sudaro burbulą su kitu namų ūkiu, kuriame yra du ar trys žmonės. Svarbus yra įsipareigojimas, kad tas namų ūkis neturėtų jokių kitų išorinių kontaktų“, – aiškino psichologas.
Jis patvirtino, kad „socialiniai burbulai“ suteiktų galimybę iš namų dirbantiems žmonėms lankyti savo vyresnio amžiaus tėvus ar senelius, kitaip jais rūpintis.
I.Ruginienė: ekspertai vieningai nusprendė patarti karantino kol kas nešvelninti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė portalą lrytas.lt informavo, kad patariamoji ekspertų grupė dar trečiadienio vakarą priėmė vieningą sprendimą Vyriausybei siūlyti kol kas nešvelninti karantino sąlygų.
Jos teigimu, ekspertai siūlymus grindžia remiantis minėtais keturiais scenarijais, o kol kas, nors atvejų skaičius ir mažėja, Lietuva dar patenka į ketvirtąjį – D scenarijų – kuris reiškia griežčiausius karantino ribojimus.
Anot I.Ruginienės, tik tuomet, kai Lietuvos susirgimų rodiklis, per dvi savaites fiksuojamas 100 tūkst. gyventojų, priartės prie C scenarijaus, t.y. kai susirgimų rodiklis sieks apie 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, suvaržymai švelnės.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė priminė, kad scenarijus D, kuris dabar priskiriamas Lietuvai, fiksuojamas atvejų skaičiui viršijant 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Kai pasiekiamas toks infekcijos išplitimo lygis, kuomet nebeįmanoma esamais sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir žmogiškaisiais ištekliais užtikrinti COVID-19 liga sergančiųjų gydymo, reikia taikyti griežčiausias ribojimo priemones.
Kai pasieksime scenariijų C – atvejų skaičiui viršijant 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų – bus intensyvinamos testavimo ir kontaktų atsekimo priemonės, vis dar galios nacionalinio lygio apribojimai, tačiau stipresnės karantino priemonės bus taikomos tik labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Scenarijus B Lietuvoje bus skelbiamas pasiekus 25-100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Nurodoma, kad tuomet bus galimas nacionalinių ribojimų keitimas lokaliais, o karantinas taikomas tik labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Scenarijumi A galėsime džiaugtis pasiekus mažiau nei 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų daliai neviršijant 4 proc. ir turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą. Tuomet, ekspertų manymu, būtų galimas daugumos ribojimų atšaukimas.
D.Razmuvienė: su tokiais ribojimais turime pratempti dar bent sausį
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė, nesanti patariamojoje grupėje, taip pat įsitikinusi, kad kol kas karantino švelninimui – dar anksti, o su tokiais ribojimais, kurie galioja šiuo metu, turėtume pagyventi dar bent kelias savaites, ir tik tada spręsti, ką daryti toliau.
„Dėl tų atpalaidavimo priemonių, aš tikrai sakyčiau, kad dar ankstoka bandyti bet kokius atpalaidavimus. Dar reikėtų visgi pragyventi tokiame karantine bent sausio mėnesį ir tuomet žiūrėti, kokia į kurią pusę situacija krypsta. Atsižvelgiant į dabartinius epidemiologinius duomenis, dar nemanau, kad būtų laikas“, – svarstė ji.
Epidemiologės teigimu, tai, kad situacija vis dar yra sudėtinga, išduoda padėtis gydymo įstaigose, kuriose krūviai nė kiek nemažėja, taip pat kyla rizika dėl koronaviruso mutacijų, paplitusių Jungtinėje Karalystėje.
„Tie skaičiai yra sumažėję, pati tendencija yra mažėjanti, bet atvejų vis dėlto yra. Žiūrint į tai, kad krūvis gydymo įstaigoms tenka didžiulis, matydami mirties atvejų skaičius, ligoninių užpildymą – tiek reanimacijos, tiek intensyviosios terapijos skyriuose – galima pastebėti, kad hospitalizacijos skaičiai vis dar yra dideli, o tai yra labai svarbus rodiklis.
Žinant, kad pastaraisiais savaitgaliais buvo nemažai žmonių, besidžiaugiančių žiemos sniegu, tie skaičiai gali eksponentiškai nemažėti. Dar viena grėsmė yra Jungtinėje Karalystėje mutavęs virusas, kuris gali atsirasti ir Lietuvoje. Vadinasi, rizika išlieka ir stebėsena turi būti labai intensyvi“, – tvirtino D.Razmuvienė.
Epidemiologė pažymėjo, kad kol kas karantino nereikėtų nei švelninti, nei griežtinti, nes esamas režimas yra tinkamas dabartiniams susirgimų rodikliams, tiesa, atvykstantieji iš Jungtinės Karalystės, anot jos, turi būti stebimi atidžiau.
Pareigūnams siūlo į susibūrimus reaguoti efektyviau
Pasak jos, šiuo metu nauja grėsmė – tautiečių būriavimasis prie kalnelių, kuriam užkardyti reikėtų efektyvesnių policijos pareigūnų priemonių.
„Galbūt kontrolė turėtų būti didesnė. Aišku, nereikia visų bauduoti, kažkur išvežti, pasodinti ar pan., bet policija, savanoriai ir kitos visuomeninės organizacijos galėtų prablaškyti tuos žmonių susibūrimus. Vien per garsiakalbį pranešinėjimas, kad žmonės laikytųsi atstumų, nesibūriuotų, absoliučiai neveikia. Pati savo akimis mačiau. Galėtų būti kažkokie asmeniniai įspėjimai dėl būriavimosi ir kaukių“, – siūlė D.Razmuvienė.
Ji kritiškai įvertino slidinėjimo pramogas teikiančių verslų prašymus leisti dirbti. Epidemiologė priminė, kad sportuodami asmenys intensyviau kvėpuoja, be to, prieš atsidurdami trasose jie vis tiek turėtų susiburti uždarose patalpose, vaikščioti per tuos pačius įėjimus, o tai jau yra papildoma rizika.
„Reikia suprasti, kad žmogus su slidėmis ant to kalno neatsiras iš kažkur. Jis turės pereiti pasirengimą slidinėjimui uždaroje patalpoje, jis nebus vienas. Gal kavinės ir bus uždarytos, bet kitose uždarose patalpose jis turės pasiruošti būtent tam slidinėjimui. Bus kontaktas su kitais žmonėmis.
Visiškai izoliuoti, kad tik vienas šeimos ūkis atvažiuotų ir vienu metu slidinėtų, manau, yra neįmanoma. Be to, jeigu žmogus sportuoja, vadinasi, jis intensyviau kvėpuoja, o tai yra rizika“, – tikino D.Razmuvienė.
NVSC atstovė pridūrė, kad jeigu žmonės laikytųsi įvestų reikalavimų, nereikėtų kalbėti apie griežtesnius. „Jeigu žmonės laikytųsi tų taisyklių, kurios dabar yra – ir kaukių dėvėjimo, ir atstumų, ir šeimos ūkių nesusimaišymo, situacija būtų kitokia“, – apibendrino ji.
