Arūnas Karaliūnas. Priešintis ir drausti tampa madingu kauniečių užsiėmimu

Šančių revoliucija praminta protesto akcija dėl naujos gatvės tiesimo Nemuno pakrantėje įgauna vis naujų formų ir kiek menkesne liepsna įsižiebia vis kitoje vietoje.

 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr. 
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr. 

Lrytas.lt

Jan 17, 2021, 7:00 AM, atnaujinta Jan 16, 2021, 11:52 PM

Paveldo išsaugojimu susirūpinę kauniečiai gali džiūgauti – savininkas privalės nuo pamatų atstatyti beveik nugriautą art deco stiliaus pastatą Perkūno alėjoje. Tokį sprendimą priėmė Kultūros paveldo departamento (KPD) Žalos nustatymo komisija, kuri maždaug per mėnesį įvertins ir pastatui padarytą žalą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat yra pateikusi nurodymą atkurti Žaliakalnyje nugriauto buvusio knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, rašytojo ir žurnalisto Petro Rusecko (1883–1945) namo dalį.

Skandalas kilo praėjusių metų spalio viduryje, kai dabartinis pastato savininkas Artūras Dankovskis be leidimo pradėjo griauti 1928 metais iškilusį pastatą. Kaunietis teigė, kad jis nėra įtrauktas į saugomų Kultūros vertybių registrą.

Griovimo darbai buvo sustabdyti praėjus kelioms dienoms nuo jų pradžios, o aktyviausi vietos gyventojai rengė net protesto akcijas.

Paveldosaugininkai pripažino, kad šis namas Perkūno alėjoje nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau visa teritorija, kurioje stovi ši vila, yra Kauno miesto savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovė.

Ar tikrai senojo Kauno išlikimu susirūpinę kauniečiai gali švęsti pergalę? Vargu, nes jau prasidėjo teismo procesas, kuris gali trukti kelerius metus.

Nors galima spėlioti, ar pastato savininkas neįvertino visų aplinkybių, ar tiesiog bandė gudrauti, ši istorija greitai nesibaigs, o sniego ir lietaus niokojama apgriauta vila dar ilgai gąsdins praeivius – tai tikrai nebus geriau negu naujas dailus pastatas.

Sunku patikėti ir tuo, kad Girios gatvėje įsikūrę kauniečiai priešinasi dviejų daugiabučių statybai, nes jie nuoširdžiai susirūpino Šilainių miške gyvenančiais šikšnosparniais.

Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad 6 ir 3 aukštų daugiabučiuose iš viso bus įrengti 72 butai. Pastatams numatyta vaizdinga vieta prie miško.

Visai netoli neseniai iškilo naujas didelis mažaaukščių gyvenamųjų pastatų kvartalas, kurio gyventojams turbūt visiškai pakanka šikšnosparnių kaimynystės. Daugiau kaip 200 Girios gatvės gyventojų viešai reiškė susirūpinimą dėl rengiamo projekto.

Galbūt tarp jų tikrai yra nemažai šikšnosparnių mylėtojų, tačiau labiau tikėtina kita versija. Šio kvartalo gyventojai tiesiog nori, kad gyvenamoji zona nesiplėstų, mat kiekvienas daugiabutis – tai didelė žmonių ir automobilių koncentracija vienoje vietoje.

Nors didelio triukšmo sukelti nepavyko, Girios gyventojai jau sulaukė užtarėjų. Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pareiškė, kad Kauno urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisija nepritarė dokumente minimam projektiniam pasiūlymui, mat siūlomi statyti pastatai nedera prie aplinkos.

Atrodo, kad dar vienas karštasis taškas netrukus įsiplieks pakaunėje. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kitą savaitę šaukia neeilinį tarybos posėdį dėl planuojamo karjero Virbaliūnų kaime.

Kauno rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi planuojamo žvyro karjero kasimo Virbaliūnų kaime poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą, pateikė išvadas. Jose savivaldybės administracija griežtai nepritaria PAV programoje planuojamai ūkinei veiklai ir artimiausiame tarybos posėdyje siūlys priimti neigiamą motyvuotą sprendimą.

Kauno rajono valdžia nepritarė šiam projektui jau prieš pusmetį, tačiau tai nesutrukdė jo iniciatoriams tęsti darbų.

Priešiškai projektą sutiko Batniavos ir Kulautuvos seniūnijų bendruomenės. Jos nepritaria, kad kaimynystėje atsirastų žvyro kasykla, kurią, projekto autorių teigimu, planuojama eksploatuoti 25 metus. Per trumpą laiką surinkta beveik 1000 vietos gyventojų parašų, savo poziciją išsakė dviratininkai, gamtininkai.

Verslininkų taikiklyje atsidūrusi 45 hektarų ploto teritorija yra vertinga kraštovaizdžio dalis. Su ja ribojasi net 15 paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.

Karjerų generolai įtikinėja, neva planuojamo karjero ribos nepatenka į nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijas ar Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ištirtas oficialias jų apsaugos zonas.

Pakaunės gyventojų išgąstį tikrai galima suprasti – riaumojanti sunkiasvorė technika ir dulkių debesys gyvenamosios vietos pašonėje – gerokai didesnė blogybė negu išretėjęs šikšnosparnių pulkelis. Kita vertus, kodėl draudžiama verslui dirbti, jeigu nepažeidžiami jokie teisės aktai?

Stebint vis įsiliepsnojančius protestų židinius kyla klausimas, ar kauniečiai pastaraisiais metais pilietiškai subrendo, ar tik pasidavė pastaruosius ketverius metus valdžioje išsilaikiusių valstiečių užmojams sukurti kuo daugiau draudimų?

Manykime, kad teisingas pirmas variantas, tačiau ir tuomet kyla klausimas: ar gyventojai protestuoja prieš kiekvieną pamatytą blogį, ar tik tuomet, kai blogis pasibeldžia į jų kiemą? Labiau tikėtinas pastarasis atsakymas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.