Jo teigimu, greitųjų antigenų testų tikimasi sulaukti jau mėnesio gale, o praplėstos testavimo apimtys galėtų lemti ne tik kai kurių įstaigų atsidarymą, bet ir nuoseklų karantino švelninimą. Tiesa, ministras pažymi, kad to gali tekti laukti iki pat kovo.
„Lietuva negali amžinai gyventi su tomis griežtomis karantino priemonėmis, bet ir visos šalys, kurios staigiai priemones nuėmė, bet nenaudojo kitų priemonių, sugrįžo į dar griežtesnius karantinus, komendanto valandas ir pan. Tai mes atpalaidavimo priemones būtent derinsime su testavimo algoritmais.
Schemas, kaip sakant, turime, deja, neturime pačių testų, bet šviesa tunelio gale jau matosi. Tokiu būdu turėsime greitesnę diagnozę, greitesnę izoliaciją (...) ir bus galima užtikrinti organizacijų, mokslo įstaigų atsidarymą“, – vylėsi A.Dulkys.
Turėsime laukti kovo?
Tačiau, sveikatos apsaugos ministro nuomone, net ir sėkmingai vykdant testavimo programą greitaisiais antikūnų testais, verslas bei mokymo įstaigos galėtų tikėtis karantino atlaisvėjimų, bet tik apie kovo mėnesį.
„Man atrodo, kad mes visi matome, kas vyksta aplink Lietuvą ir šalys jau krito į antrą ir trečią karantinus ir, matyt, bendromis pastangomis turime turėti tą nuoseklų ėjimą. Jeigu nuosekliai mažės (atvejų skaičius, – aut.past.), tai galime vasaros link turėti kažkokią geresnę situaciją“, – pažymėjo A.Dulkys.
Jis pridūrė, kad vasario mėnesio sėkmingai pradėjus taikyti naująją testavimo schemą kovo mėnesį būtų galima tikėtis karantino ribojimų švelninimo.
„Jeigu pradedame su testavimo programa, sakykime, vasario mėnesį prasidės, tai aktyvus jos veikimas kovo mėnesį turėtų duoti jau ir verslui, ir organizacijoms, ir mokymo įstaigoms veiklos atsigavimo požymius“,– kalbėjo A.Dulkys.
Ministras pabrėžė, kad net ir tokios prognozės yra su tik sąlyga, kad koronaviruso atmainos nepateiks naujų staigmenų.
A.Dulkys: palikimas toks šiaip sau
Sveikatos apsaugos ministras negailėjo karčių žodžių buvusiai ministerijos vadovybei, nesugebėjusiai užtikrintų greitųjų antigenų testų atkeliavimo į Lietuvą.
„Aišku, labai gaila, kad, nors apie greituosius antigenus visa Europos Sąjunga kalba jau mažiausiai nuo praėjusių metų vasaros, deja, palikimas toks šiaip sau. Nebuvo parengta nei viena testavimo schema, neparuoštas nei vienas algoritmas, neužsakyti greitieji testai, nei vienas iš jų neatkeliavęs į Lietuvą“, – tvirtino jis.
Anot A.Dulkio, antigenų testais pirmiausia bus testuojami asmenys, jaučiantys koronavirusui būdingus simptomus. Taip pat prevenciškai bus tiriami pedagogai, psichologai, medikai, įkalinimo įstaigų darbuotojai, globos įstaigų gyventojai ir personalas, koronaviruso židiniuose dirbantys asmenys, verslo sektoriaus atstovai.
Pirmųjų greitųjų antigenų testų Lietuva pagal centralizuotą Europos Komisijos tiekimą turėtų sulaukti jau mėnesio pabaigoje. Siuntoje bus apie 100 tūkst. vienetų. Greitu metu įvyks ir dar vienas pirkimas, tiesa, neaišku, kada.
Dar viena greitųjų antigenų testų siunta, vykdyta pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirkimus, šalį pasieks vasario pradžioje.
Situaciją dėl vakcinos vėlavimo vadina sudėtinga
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, skiepijimo nuo COVID-19 planas kol kas aiškus iki kovo pabaigos, o didžiuosius vakcinų kiekius gamintojai žada tik trečią–ketvirtą metų ketvirtį.
„Šiandien didesnį aiškumą, kad ir pasipykdami su Europos Komisija (EK), turime iki kovo pabaigos. Maždaug per savaitę skelbsime visų metų grafiką, koks jis prognozuojamas. Aišku, jis vėl bus nuolat kintantis, nes panašu, kad gamintojai keičia savo žinią, kada ką atsiųs“, – sakė A.Dulkys.
Anot jo, suplanuota, kad iki pasibaigiant pirmai vasario savaitei sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai jau bus paskiepyti abejomis koronaviruso vakcinos dozėmis, o didelius vakcinų kiekius gamintojai žada tik antroje metų pusėje.
„Per sausio mėnesį esam užsibrėžę, kad visa sveikatos sistema, slauga, vaistininkai, planuojama, kad su vasario pirma savaite ir su antru skiepu turėtų būsi visiškai padengta. O kitos grupės priklauso nuo kiekių, kurie bus tiekiami ateityje. (...)
Visi gamintojai siunčią žinią, kad didieji kiekiai atkeliaus trečią–ketvirtą ketvirtį, nebent kas nors pasikeis pačios Europos Sąjungos kontekste“, – kalbėjo A.Dulkys.
Jis pažymėjo, kad situacija dėl vakcinos vėlavimo sudėtinga, o tai, „kaip vyksta Europos Komisijos koordinuojamas vakcinų tiekimo procesas, jų kiekis ir informavimo kultūra, tikrai labai nepatogius bet kokiam kalendoriui“.
Lietuva kartu su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis penktadienį paragino EK spausti „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl vakcinos vėlavimo, bendrovių atstovams pranešus, kad artimiausiomis savaitėmis į šalis pristatomų vakcinų kiekiai bus ženkliai sumažinti.
Po to „BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė, kad atstatys įprastą COVID-19 vakcinų tiekimą Europai pradedant nuo sausio 25-osios.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę tvirtino sulaukusi farmacijos kompanijų žinios, kad vakcinų kiekis artimiausias keturias savaites bus sumažintas dvigubai ir bus pristatytos ne 108 tūkst. 810 vakcinos dozės, o 54 tūkst. 405.
