Tačiau A.Navalno istorija kelia ne vieną klausimą. Ar tikrai Kremliaus režimas bijo A.Navalno? O gal situacija yra kur kas sudėtingesnė?
Populiaresnis Vakaruose
Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad A.Navalno grįžimas į Rusiją nei išprovokuos, nei padidins protesto nuotaikas šalyje – anot jo, A.Navalnas yra gerokai populiaresnis Vakaruose negu pačioje Rusijoje.
M.Laurinavičiaus teigimu,net jei A.Navalnas išvystytų savo veiklą, jo populiarumas visoje Rusijoje maksimaliai galėtų siekti 10–15 proc.: „Su tokiu palaikymu kalbėti apie revoliuciją ar protesto nuotaikų sustiprėjimą tiesiog nėra prasmės“.
Jis priminė „Levada centr“ apklausos duomenis, kurie rodo, kad daugiau kaip pusė Rusijos gyventojų netiki, kad A.Navalnas iš viso buvo apnuodytas arba jei ir buvo, tai apnuodijimas – JAV spec. tarnybų provokacija. A.Navalno sugrįžimas sekmadienį taip pat gali būti jo populiarumo indikatorius.
„Jo sugrįžimas beveik savaitę buvo reklamuojamas pačiais įvairiausiais būdais: „Youtube“ kanalu, Rusijos opozicijos kanalais – žmonės buvo kviečiami atvykti ir jį sutikti. Kiek Maskvoje atėjo žmonių? Daugiausiai keli šimtai. Štai ir įrodymas, kokia yra reali A.Navalno įtaka. O Maskvoje jo populiarumas yra dešimt kartų didesnis nei apskritai Rusijoje“, – įvertino analitikas.
Kelia daug klausimų
Šiuo metu Rusijoje nėra tokios situacijos, kad A.Navalno grįžimas galėtų išprovokuoti protestą – M.Laurinavičius kelia klausimą, kodėl jis pasirinko grįžti.
„Jei kalbėtume apie kovą su V.Putino režimu, tai viskas, ką A.Navalnas darė iki apnuodijimo, jis sėkmingai gali daryti užsienyje. Nieko daugiau, negu galėtų daryti užsienyje, Rusijoje jis daryti negalės – niekas jam to neleis. Taigi, grįžimu jis tik apriboja savo galimybes kovoti su V.Putino režimu.
Suprantu didvyriškumą, kada kovojama ar aukojamasi dėl kažkokio tikslo. Tačiau A.Navalnas nėra naivus ir negali nesuprasti, kad grįžimu savo galimybes kovoti tik apriboja. Kam tada reikia to sugrįžimo, kam tas šou?“, – klausė M.Laurinavičius.
Klausimų dėl A.Navalno kyla ir daugiau. M.Laurinavičius teigimu, paprastai pavojingas režimui asmuo Rusijoje būna arba nužudomas, arba pasodinamas į kalėjimą. Tad kaip taip atsitiko, kad asmuo, daugybę metų vykdantis opozicinę veiklą Rusijoje, taip ir liko nenuteistas?
„Ar tikime, kad Rusijoje yra nepriklausoma teisėsauga, kuriai pritrūko įrodymų?, – retoriškai klausė analitikas. – Reiškia, režimas nusprendė, kad jo suimti nereikia“.
„Tai – keliami klausimai. Turiu įtarimų, kad A.Navalnas yra režimo dalis, tačiau negaliu to teigti, nes jokių įrodymų nėra. Atsiribojant nuo A.Navalno, Rusijos specialiosios tarnybos visada kūrė neva anti-režiminius asmenis tam atvejui, jeigu reikėtų režimo transformacijos dėl vienos ar kitos priežasties – kad galėtų ramiai perduoti valdžią į patikimų žmonių rankas“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Anot jo, šiai minčiai pagrįsti verta atsigręžti į A.Navalno karjeros pradžią – jis savo karjerą pradėjo kaip Rusijos nacionalistas. „Tai nėra joks įrodymas, kad A.Navalnas būtinai susijęs su Rusijos saugumo tarnybomis, tačiau asmenis iš nacionalistų terpės Rusijos žvalgybos visada linkusios išnaudoti“.
Įtarimų kelia ir A.Navalno ryšiai su oligarchais, susijusiais su „Alfa group“, bei jų finansinė parama jam. Dabartiniai opozicionieriaus rėmėjai, gyvenantys Amerikoje, dėl vienų ar kitų priežasčių režimo buvo nustumti. „Tačiau juos vadinti opozicija režimui negalima dėl vienos priežasties – jie į Rusiją grįžta nuolat, dalyvauja įvairiuose renginiuose su režimo atstovais“.
Anot M.Laurinavičiaus, tai – tik svarstymai, tačiau A.Navalno, kaip režimo įrankio, tikslą paaiškinti būtų galima atsispiriant nuo teorinio modelio: „Rusijoje kova su korupcija yra to paties režimo skirtingų grupuočių tarpusavio kovos įrankis“.
„Visa tai, kas vyks Rusijoje artimiausiu metu ir kas susiję su A.Navalnu, vyks pagal Kremliaus planą. Jei įsivaizduojame, kad čia žaidžia A.Navalnas – galiu pasakyti, kad nebent A.Navalnas žaidžia Kremliaus žaidime. O visa kita priklauso nuo Kremliaus“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Skirtingai vertinama reikšmė
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius teigė, jog A.Navalnas – neabejotinas opozicijos lyderis, vienintelis galintis padaryti įtaką Kremliaus režimui.
Nors A.Navalno sulaikymas protestuotojų minios į gatves Rusijoje neišvedė, V.Valentinavičiaus teigimu, opozicionieriaus grįžimo į Rusiją svarbos įvertinimas nebūtinai turėtų būti matuojamas protestais.
„Klausimas, kiek jis gali išjudinti žmones, yra atviras – savo laiku A.Navalnas gebėjo išvesti į gatves šimtus tūkstančių žmonių, tačiau dabar Rusijos publika yra kur kas apatiškesnė. Kol kas mes tokių dalykų nematome“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V.Valentinavičius.
Anot jo, tai, kad V.Putinas opozicionieriui skiria tiek dėmesio – ar tai būtų bandymas nužudyti, ar išankstinis paskelbimas, kad grįžęs jis bus areštuotas, parodo, jog Kremliaus režimas jo bijo ir ieško būdų, kaip jo atsikratyti.
„Kiekvienam sveiko proto žmogui faktiškai yra įrodyta, kad V.Putinas davė nurodymą nužudyti A.Navalną. Tačiau dėl to, kad Rusijos spec. tarnybose yra nevykėliai, kaip mes ne kartą įsitikinome, pavyzdžiui, su Sergejaus Skripalio žudymu, tai tas dalykas (apnuodijimas – aut.past.) nepavyko. Bet kad buvo bandyta – visiškai aišku“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Politologo teigimu, žiūrėdami iš Lietuvos perspektyvos, A.Navalno svarbą vertiname per opozicijos veikėjų gebėjimą mobilizuoti gyventojus, tuo metu tikėtina, kad V.Putinui šis klausimas rūpi mažiau.
„Mums rūpi klausimas, ar visa intriga su A.Navalnu nesibaigs kaip Baltarusijoje – masiniais protestais. Tai aš spėčiau, kad V.Putinui tai rūpi mažiau – V.Putinui A.Navalnas yra rakštis todėl, kad jis apskritai demonstruoja nepaklusnumą, o V.Putino šalyje tokių dalykų negali būti. Jis į kiekvieną tokį nepaklusnumą žiūri labai rimtai, ir labai daug drąsesnių Putino režimo priešininkų jau guli kapuose.
V.Putinas į paklusnumo ir drausmės klausimą valstybėje žiūri liguistai rimtai, todėl jam svarbu simbolinė nepaklusnumo prasmė. Manau, kad ir mes turime pritarti V.Putino mąstymui – nebūtinai masinės demonstracijos įrodo A.Navalno idėjos prasmingumą. Pačio principo, kad jis nepaklūsta, nesusitaiko, kovoja toliau pakanka tam, kad gerbtume A.Navalną.
Jis grįžta į šalį rizikuodamas gyvybe – turėtume remti A.Navalną, visiškai nesvarbu, kiek žmonių pačioje Rusijoje išeis į gatves jo ginti – ar vienas, ar milijonas. (...) Atitinkamai tų milijonų protestuotojų atsiradimo galimybė tikrai mažėtų, jeigu mes į A.Navalną žiūrėtume abejingai, skeptiškai, jei laikytume jį Maskvos projektu“, – pabrėžė politologas.
Įprasta taktika
Jo teigimu, A.Navalnas puikiai supranta, kad V.Putinas norėtų, jog jis negrįžtų, tačiau būtent jo grįžimas opoziciškai nusiteikusiai Rusijos daliai yra vienas jo patrauklumo bruožų – taip jis įrodo, kad nebijo, kad yra aukščiau režimo.
„Kita vertus, V.Putino bandymas palikti A.Navalną už Rusijos ribų nėra nauja – Leonidas Brežnevas savo laiku tais disidentais, kurie buvo per daug garsūs pasaulyje, su kuriais neturėjo, ką daryti, atsikratydavo leisdamas išvažiuoti į Vakarus – tokiu būdu Vakaruose atsidūrė mūsų Tomas Venclova.
Tada L.Brežnevui buvo patogiau, kad T.Venclova dėsto Amerikos universitete, kartas nuo karto kritikuoja Sovietų Sąjungą ir žmogaus teisių padėtį joje. L.Brežnevo požiūriu, kur kas daugiau problemų kilo, kai jis tai darė būdamas šalies viduje. V.Putinas šioje logikoje nuėjo ne ką toliau už L.Brežnevą“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, toliau A.Navalno istorijoje įmanoma viskas – neatmetamas nei vienas scenarijus.
„Tokioje situacijoje, kada V.Putinui atrodo, kad A.Navalnas griauna jo, kaip visagalio, autoritetą, V.Putinui gali bet kas ateiti į galvą – jis anksčiau neturėjo skrupulų fiziškai naikinti savo oponentus, nematau priežasčių, kodėl to nedarytų dabar.
Vienintelis dalykas, kuris jį gali sustabdyti, tai supratimas, kad tai A.Navalną paverstų kankiniu, ir žuvęs jis turėtų dar daugiau šalininkų negu gyvas. Bet vėlgi, labai sunku suprasti, ar V.Putinas prieina iki tokio sudėtingumo galvojimo – dažnai atrodo, kad jam būdingas tarybinis mąstymo būdas: yra žmogus – yra problema, nėra žmogaus – nėra problemos“, – svarstė politologas.
A.Navalno atstovas pirmadienį pranešė, Rusijos opozicionierių Chimkų policijos poskyryje surengtame teisme nuspręsta areštuoti 30 dienų, iki vasario 15 d.
44 metų opozicijos lyderis sekmadienį grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur buvo kelis mėnesius gydomas po mėginimo jį nunuodyti. A.Navalno teigimu, šis mėginimas buvo surengtas Rusijos prezidento V.Putino nurodymu.
