„(Susitikimo metu ministras – aut.past.) išskyrė stipriąsias puses – mūsų sausumos pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos, kibernetinio saugumo pajėgos, bendradarbiavimas su užsienio partneriais yra tikrai aukštame lygyje“, – įvardijo D.Kuliešius.
Tuo metu sritys, kuriose reikia proveržio ir prioritetinio dėmesio susijusios su infrastruktūros strateginių projektų vystymu. „Turime ambiciją, norą stiprinti Lietuvos saugumą turint kuo daugiau Lietuvoje nuolatinio buvimo užsienio pajėgų ir kad tos pajėgos čia galėtų veikti, treniruotis kartu su Lietuvos kariuomene, turime užtikrinti greitą, efektyvų mūsų infrastruktūros projektų vystymą“, – kalbėjo D.Kuliešius.
Anot jo, tarp saugumo grėsmių stebimos augančių kibernetinių išpuolių tendencijos – lyginant su praėjusius metais, kibernetinių incidentų skaičius išaugo 25 proc.
„Kibernetinio saugumo centras yra institucija, atliekanti didžiulį darbą tam, kad būtume saugūs, bet vieno centro nepakanka. Kalbėjome, kad turime reikalauti iš visų institucijų užtikrinti informacinį saugumą. (...) Ši pareiga turi būti kiekvienos institucijos, kiekvieno vadovo galvoje“, – sakė prezidento patarėjas.
D.Kuliešiaus teigimu, stebimos ir kitos grėsmės, susijusios su dezinformacijos, su minkštųjų galių poveikiu skirtingose ministerijų valdymo srityse: „Šių incidentų identifikavimas, galimų grėsmių valdymas turi būti integruotas į bendrus mūsų krizių, ekstremalių situacijų planus“.
Savo ruožtu ministras A.Anušauskas pabrėžė, kad kalbant apie kibernetinio saugumo užtikrinimą svarbi ir pačių civilių institucijų vadovų atsakomybė, įvertinant grėsmes, laiku imantis reikalingų priemonių.
„Tai yra bendras dalykas – ne tik valstybės institucijų, bet ir privataus verslo“, – sakė ministras.
