Laikino apgyvendinimo namuose, kurie paprasčiau vadinami nakvynės namais, privalu laikytis griežtų karantino taisyklių. Jomis labiausiai nepatenkintos moterys.
Į miestą šioje pastogėje prisiglaudusiems žmonėms galima išeiti tik 2 kartus per savaitę, kai anksčiau jie rytą turėdavo palikti nakvynės namus ir grįžti vakare.
O štai iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims rasti pastogę dabar tapo labai sudėtinga.
Bet mieste sumažėjo girtuoklių, kurie patekdavo į Saugios nakvynės namus.
Vis paslysta dėl alkoholio
58 metų kaunietis Ričardas į Kauno socialinių paslaugų centro laikino apgyvendinimo namus, esančius R.Kalantos gatvėje, atkeliavo prieš pat Naujuosius metus. Čia jis pastogę rado ne pirmą kartą.
„Dėl visko kaltas alkoholis. Pastaruosius metus laikiausi neblogai, dirbau, drauge dar su trimis vyrais mieste pastatėme vieną automobilių plovyklą. Gyvenau su sugyventine ir dviem vaikais. Bet jai buvo vis mažai pinigų. Turiu daug draugų, tai kai su jais susitikdavau, išgerdavome ir, žiūrėk, jau einu žvairas“, – „Laikinajai sostinei“ atviravo vyras.
Ričardas sakė, kad sugyventinė nusprendė jį palikti ir drauge su vaikais išvyko į Didžiąją Britaniją. Taip jis neteko pastogės, liko gatvėje.
„Iš nevilties girtavau, ėmiau pats savęs nekęsti, kad taip elgiuosi, ir vėl paslysdavau, net galvojau, ar nepasidaryti galo.
Vieną dieną prieš pat Naujuosius metus lijo kaip iš kibiro. Permirkęs atėjau į nakvynės namus“, – pasakojo kaunietis.
Uždarytam teliko sportuoti
Nakvynės namuose jį apžiūrėjo slaugytojos ir vyras buvo apgyvendintas viename kambaryje su dar vienu nelaimėliu. Šiame kambaryje abu praleido 10 karantino dienų.
„Išeiti niekur negalėjome, tik į tualetą ir nusiprausti. Darbuotojai mums atnešdavo maisto ir knygų, tai daug skaičiau. Taip pat ir sportavau. Kad ir kur būčiau, visada sportuoju, nenoriu, kad kaulai surūdytų“, – pasakojo Ričardas.
Naujųjų metų naktį nakvynės namų darbuotojai vyrams išvirė arbatos, atnešė saldainių.
„Lepino kaip vaikus. Mes su kambarioku pasveikinome vienas kitą, tokia šventė ir buvo. Didesnė šventė buvo praėjus dešimčiai karantino dienų“, – kalbėjo vyras.
Karantino sąlygos patiko
Dabar kaunietis jau gyvena vienas kitame kambaryje. Nakvynės namų virtuvėje gali pasigaminti valgio, labai mėgsta virti kruopas. Taip pat bendrosiose patalpose yra televizorius, galima pabendrauti su kitais namų gyventojais.
„Jau kur kas linksmiau, nei būti uždarytam. Tiesa, palikti namų kaip anksčiau vis tiek beveik negalima. Tie, kurie rūko, kas dvi valandas gali išeiti į kiemą. Aš nerūkau, bet einu kartu, kad pajudėčiau, pakvėpuočiau grynu oru.
Taip pat labai noriu nueiti į parduotuvę, prasiblaškyti. Tai leidžiama daryti du kartus per savaitę, galima užtrukti tik valandą. Bet ir tai geriau, nei tik sėdėti nieko neveikiant“, – sakė vyras.
Ričardas tikino jau susiradęs darbą, jo ieškojo skambindamas telefonu. Vyras ketina grįžti į automobilių plovyklą, kurią pastatė, ir joje dirbti.
„Karantino metu gyvenimas nakvynės namuose kitoks nei anksčiau. Bet žiemą, kai šalta, gal net geriau, kad neturi niekur eiti“, – svarstė pašnekovas.
Izoliuojasi dešimčiai dienų
Kauno socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriaus vedėja Neringa Gudėnaitė sakė, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai ir pirmajam karantinui pavasarį buvo nuspręsta, jog nakvynės namai nebus uždaryti.
„Bet tvarka pasikeitė. Anksčiau laikinųjų namų gyventojai juos turėdavo palikti po pusryčių ir blaivūs grįžti vakare, jau pavasarį nuspręsta, kad jie namuose gali būti ištisą parą. Taip stengiamasi, kad benamiai neplatintų viruso“, – aiškino N.Gudėnaitė.
Nakvynės namų taisyklės tapo labai griežtos. Kai medikai ar policijos pareigūnai atveža naują gyventoją, jam matuojama temperatūra, apžiūri slaugytojos. Jei koronaviruso ligos simptomų yra, kviečiami greitosios pagalbos medikai.
Jei simptomų nėra, naujasis gyventojas apgyvendinamas viename iš kelių izoliacijai skirtų kambarių. Čia naujakuriai turi izoliuotis ir praleisti 10 dienų. Jie turi virdulį, o maisto ar knygų, leidinių jiems atneša darbuotojai. Patalpos nuolat vėdinamos ir dezinfekuojamos.
Laisvės – tik dvi valandos
Po 10 dienų gyventojai jau įsikuria kituose kambariuose, gali naudotis virtuve, poilsio kambariu, skalbtis drabužius. Savo kambariuose jie gali būti be veidą dengiančių kaukių, bet bendrosiose patalpose jas privalo dėvėti, taip pat dezinfekuoti rankas, kambarius.
Dabar nakvynės namų gyventojai jau tik 2 kartus per savaitę ir tik vienai valandai gali palikti laikiną pastogę.
„Jie gali nueiti į parduotuvę, vaistinę, į policijos nuovadą. Kad rečiau išeitų į miestą ir bendrautų su kitais žmonėmis, mes patys jiems nuperkame maisto, kurio jie nori, ar vaistų“, – pasakojo N.Gudėnaitė.
Pavasarį šių namų gyventojams ir darbuotojams buvo sudėtingiau, nes visi buvo įsibaiminę, reikėjo priprasti dėvėti kaukes, nuolat dezinfekuoti rankas, patalpas.
„Visi mokėsi naujo elgesio taisyklių. Dabar gyventojai net stebi vienas kitą, jei tik kuris ant burnos užsmaukia kaukę ar nedezinfekuoja rankų, tuoj pyksta, kad negerbia kitų. Dėl to, kad tenka gyventi laikantis griežtų taisyklių, nė vienas gyventojas iš namų dar nepaspruko“, – tikino N.Gudėnaitė.
Naudos blaivyklos patalpas
Anksčiau nakvynės namų gyventojai įsikurdavo dviejuose greta esančiuose pastatuose. Viename galėdavo gyventi 66, kitame pastate – dar 23 vyrai. Šiuo metu vienas nakvynės namų pastatas atnaujinamas, todėl kitame šią savaitę buvo apsistoję 22 žmonės.
Kiti benamiai, kuriems reikia pastogės, šią žiemą nuvežami į įvairiuose kituose miestuose esančius reabilitacijos centrus.
„Kai sinoptikai pradėjo skelbti, kad orai labai atšals, pradėjome ruoštis priimti naujus gyventojus. Greta nakvynės namų yra Saugios nakvynės namų patalpos, skirtos apsvaigusiems žmonėms pernakvoti ir išsiblaivyti. Bet šią žiemą tokių asmenų atvežama mažiau, todėl tose patalpose, jei reikės, bus galima įkurdinti ir dalį benamių“, – vylėsi N.Gudėnaitė.
Pasak jos, ankstesniais metais daugiausia apsvaigusių kauniečių į Saugios nakvynės namus, kurie yra prie nakvynės namų, patekdavo Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų metų dienomis.
„Per pastarąsias Kūčias ir Kalėdas tebuvo atvežti keli žmonės. Per ankstesnius Naujuosius metus įstaigoje nakvodavo apie 20 apsvaigusių asmenų. Per šiuos – tik 12. Matyt, žmonės vis dėlto labiau linkę likti savo namuose“, – sakė N.Gudėnaitė.
Moterys nepaklusnesnės
Pastogės neturinčios kaunietės moterys taip pat nepaliktos likimo valiai. Jos gyvena nakvynės namuose, esančiuose Partizanų gatvėje.
„Ten taip pat yra dvi vietos, skirtos izoliacijai. Šiuo metu taip gyvena viena moteris. Šiuose namuose pastogę gali gauti 20 moterų, šią savaitę jų gyveno 16. Taigi vietų ir toje įstaigoje yra“, – džiaugėsi N.Gudėnaitė.
Direktorė neslėpė, kad su vyrais susikalbėti ir numalšinti jų kivirčus nėra sunku, bet moterys yra kur kas aršesnės.
„Jos pyksta, kad reikia laikytis karantino sąlygų, nešioti kaukes, sako, kad joms niekas nenurodinės, kaip elgtis. Su jomis tenka daugiau kalbėtis, aiškinti situaciją, kol ambicijos atslūgsta“, – sakė N.Gudėnaitė.
Komandos dirba pamainomis
Iki šiol nė vienas nakvynės namų gyventojas koronavirusu neužsikrėtė.
„Nors kasdien bendraujame su žmonėmis, kuriems neretai stinga socialinių, higienos įgūdžių, jie stebi televizijos laidas, skaito spaudą. Dabar jau patys, jei pamato, kad kas nors veido kaukę užsideda tik ant burnos ar nedezinfekavo rankų, skundžiasi mums“, – pasakojo N.Gudėnaitė.
O štai keliems nakvynės namų darbuotojams koronavirusą teko įveikti.
„Kolektyvą suskirstėme į dvi komandas, kurios dirba kas dvi savaites. Tai buvo geras sprendimas, nes kai reikėjo izoliuotis vienai komandai, dirbti galėjo kita“, – sakė N.Gudėnaitė.
Elgetų ir benamių mieste sumažėjo
Rimantas Vilimas, Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas:
„Pavasarį, per pirmąjį karantiną, darbuotojams pastebėjus elgetas ir benamius su jais būdavo bendraujama per atstumą, suteikiama informacia, kur rasti pastogę ir kitokią pagalbą.
Šio karantino metu pastebime, kad mieste beveik nematyti nei elgetaujančių asmenų, nei benamių. Taip, matyt, yra dėl to, kad žmonių mieste sumažėjo, gauti išmaldos tapo sudėtinga.
Panešimų apie benamius iš kauniečių taip pat sulaukiame tik vieno kito, kur kas mažiau nei anksčiau.“
Buvusių nuteistųjų kol kas nepriima
Robertas Nekrošas, Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ administratorius:
„Mūsų namuose iki koronaviruso pandemijos gyvendavo apie 13–14 iš pataisos ar įkalinimo įstaigų išėjusių žmonių. Dabar turime tik tris gyventojus, kurie namuose įsikūrė dar iki pirmojo karantino. Jie gyvena atskiruose kambariuose, virtuvėje lankosi paeiliui, kad nesusidurtų su kitų kambarių gyventojais, drauge negali būti bendrojo naudojimo patalpose.
Naujų gyventojų, kol galioja karantino taisyklės, nepriimame, nes įkalinimo įstaigose ar pataisos namuose liga siaučia, o į laisvę išėję žmonės neturi pinigų testams pasidaryti ir sužinoti, ar yra sveiki, todėl jau esamų gyventojų sveikata nerizikuojame.
Tiesa, netrukus priimsime du naujus gyventojus. Jie nėra buvę kaliniai, bet neturi kur gyventi. Jie yra dirbantys asmenys, darbdaviai reguliariai jiems sudaro galimybę pasitikrinti sveikatą, todėl ir į mūsų namus jie galės atvykti.“
