„N.Venckienė šiuo metu neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Po ekstradicijos ji buvo laikoma tardymo izoliatoriuje, po to jai buvo maksimaliai apribotas judėjimas, jos atžvilgiu pritaikytos kitos kardomosios priemonės.
Net ir sušvelninus kardomąsias priemones, kaltinamoji, realizuodama savo teisę į gynybą, turėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime, ruoštis teisminiam bylos nagrinėjimui.
Po to kilo COVID-19 pandemija, buvo paskelbtas karantinas, todėl N.Venckienei, kuri persekiojama baudžiamąja tvarka, kuriai taikomi apribojimai, galimybės susirasti darbą nėra“, – skunde Lietuvos apeliaciniam teismui rašė N.Venckienės advokatas Danius Svirinavičius.
Jis teismą bandė įtikinti, kad 2431 euras iš Kauno apygardos teismo yra vienintelis N.Venckienės pragyvenimo šaltinis, todėl Panevėžio apygardos teismas leidęs apriboti jo ginamajai teises į šiuos pinigus, su ja elgiasi nesąžiningai.
„N.Venckienė yra atsakinga Lietuvos Respublikos pilietė ir gyventoja, ji įsidarbins, dirbs, gaus darbinių pajamų, kurių pakaks ieškiniuose nurodytos tariamos žalos atlyginimui“, – skunde teigė D.Svirinavičius.
Tokie buvusios teisėjos gynėjo argumentai Lietuvos apeliacinio teismo neįtikino. „N.Venckienė ilgą laiką slapstėsi užsienio valstybėje ir, nors nutraukė visus darbinius santykius Lietuvoje, turėjo lėšų ir slapstymuisi, ir pragyvenimui.
Be to, kaltinamoji turi teisę dirbti, o kol nedirba gauti išmokas, reikalingas pragyvenimui. Galima sutikti su skundo argumentais, kad šiuo metu dėl visuotinio karantino darbo rinkos padėtis Lietuvoje yra sudėtingesnė, tačiau, kaip ir pats gynėjas nurodo, ši padėtis yra laikina“, – paskelbė teismas ir nusprendė, kad grąžinti pinigus N.Venckienei nėra jokio pagrindo.
N.Venckienės teisės į 2431 eurą ir 97 centus buvo apribotos pernai kovo 30 dieną. Tokį prašymą Panevėžio apygardos teismui pateikė valstybinį kaltinimą bėglės byloje palaikantis Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis, kai išsiaiškino, kad 2019 metų lapkritį į Lietuvą pargabenta N.Venckienė neturi nei piniginių lėšų, nei nekilnojamojo turto, kurie ateityje gali būti panaudoti nukentėjusiųjų civiliniams ieškiniams sumokėti.
Vien Laimutė Stankūnaitė ir jos dukra N.Venckienei yra pareiškusios 70 tūkstančių eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, porą tūkstančių eurų iš jos prašo policijos pareigūnas Mindaugas Gušauskas, kuriam 2012 metų gegužės 17 dieną N.Venckienė trenkė kumščiu į veidą.
Dar 28 tūkstančių 962 eurų ieškinį N.Venckienei yra pareiškusi antstolė Sonata Vaicekauskienė, kuriai buvusi teisėja trukdė įvykdyti teismo sprendimą grąžinti mergaitę L.Stankūnaitei.
D.Jakučio prašymą Panevėžio teismas visiškai tenkino ir apribojo N.Venckienei teises į pinigus šešiems mėnesiams.
Dėl keturių nesunkių nusikaltimų teisiama bėglė šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau jį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė.
Pernai gruodžio 22 dieną teismas dar trims mėnesiams pratęsė apribojimą N.Venckienės pinigams ir taip buvusiai teisėjai dar kartą suteikė teisę dėl jų rašyti skundą.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.
