Tiesa, kai kurios valstybės, atsižvelgdamos į pandemijos grėsmes ir padarinius, dar praėjusiais metais priėmė sprendimus atsisakyti valstybinių brandos egzaminų.
Jungtinė Karalystė egzaminų atsisakė pernai
Beprecedentį sprendimą atsisakyti brandos egzaminų dėl pandeminės situacijos šalyje Jungtinė Karalystė (JK) priėmė dar pernai.
„Ši šalis dar praėjusių metų kovo mėnesį paskelbė, kad valstybinių brandos egzaminų – vadinamojo „A Level“ bei „GCSE“, kurie Lietuvoje vadinami PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas – aut. past.) neorganizuos.
JK mokytojai turėjo išvesti metinius pažymius, kuriuos tvirtino ir mokykla, ir direktorius, o vėliau jie buvo pateikti egzaminų ir kvalifikacijų biurui (OFQUAL), kuris yra panaši institucija į Lietuvos nacionalinį egzaminų centrą (NEC)“, – pasakojo „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė ir pridūrė, kad minėta institucija turėjo tam tikrą, egzaminų standartizavimui skirtą algoritmą ir iš mokyklų pateiktų vertinimų buvo išvedami konkretūs egzaminų pažymiai.
Tiesa, 36 proc. moksleivių nutiko nedžiuginantis dalykas, nes jie gavo vienu balu žemesnį vertinimą, nei kad juos įvertino jų mokytojai.
„Situacija buvo labai nesmagi, kilo pasipiktinimas, jaunimas suskubo protestuoti, išėjo į gatves, tad rugpjūčių mėnesį JK Vyriausybė paskelbė, kad atsisako egzaminų standartizavimo ir lieka tik su mokytojų vertinimais. Tai visai nepablogino situacijos moksleiviams, veikiau atvirkščiai – kiek daugiau moksleivių gavo geresnius įvertinimus ir universitetams teko priimti 5 proc. daugiau studentų, nes daugiau jų įvykdė aukštųjų mokyklų keliamus reikalavimus“, – apie situaciją JK kalbėjo pašnekovė.
Suomiai egzaminus gali rinktis
Lietuvoje dažnai galima išgirsti, kad itin sektinu švietimo sistemos pavyzdžiu turėtume laikyti Suomiją. Šioje šalyje niekam nekyla klausimų dėl mokytojo specialybės prestižo ar būtinybės jam mokėti orų atlyginimą, o ir patys suomių moksleiviai gali nuspręsti, ar laikys brandos egzaminus.
„Suomijoje nėra valstybinių brandos egzaminų, jie turi tik vieną gimtosios kalbos brandos egzaminą, o kiti egzaminai nėra visuotinai privalomi, bet pasirenkami. Atkreipčiau dėmesį, kad pažangiose valstybėse brandos egzaminai paprastai yra pasirenkami“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad šiandien Lietuvos moksleiviams būtų patogu žinoti, ar reiks laikyti brandos egzaminus, ar ne, tačiau nepaisant susiklosčiusios situacijos ir tvyrančios nežinios, jie ir toliau mokosi.
Jos teigimu, reikėtų pagalvoti ir apie tokią galimybę, kad brandos egzaminai gali būti atšaukti ir visas pasiekimų vertinimas remsis į metinį pažymį. „Jei brandos egzaminai vis tik bus organizuojami, tai juk moksleiviai mokosi ir juos išlaikys. Siūlau išlikti pozityviems“, – ragino pašnekovė ir priminė, kad egzaminai tik vienas iš karjeros planavimo etapų.
„Joks egzaminas neparuoš ateičiai, tai gali padaryti tik motyvuotas mokymasis. Suprantu, kai studentas ruošiasi egzaminui, tam skiria visa laiką ir bando konsoliduoti savo žinias, bet, ar iš tiesų taip patikrinamos turimos žinios, ar tai tik momentinis pasirengimas egzaminui? Esu nuolatinės pažangos šalininkė, man regis, tai daug svarbiau nei galutinis rezultatas“, – mintimis dalijosi E.Kesylienė.
Norintiems mokytis situacija neblogėjo
E.Kesylienė taip pat priminė, kad standartizuoti egzaminai buvo paskelbti pasirinktinais Jungtinės Amerikos Valstijose (JAV) ir Kanadoje: „Nors mokyklose nėra valstybinių brandos egzaminų, tie, kurie nori stoti į rimtus universitetus, turi išlaikyti tam tikrus standartizuotus egzaminus. Kitos aukštosios mokyklos solidariai paskelbė, kad nereikalaus egzaminų rezultatų ir priėmimo metu vadovausis kitais kriterijais. Matome, kad mokymo sistema labai solidarizavosi su pandemiją išgyvenančiais žmonėmis. Juk šis laikas buvo sunkus ir daugeliui socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių bei vaikų, kurie galbūt neturėjo galimybės mokytis patogiai, ne visuomet turėjo prieigą prie interneto“.
Anot jos, kad ir kokių pokyčių atnešė pirmoji pandemijos banga ir jos pamokos, vienaip ar kitaip jį išgyvenome, o tie, kurie norėjo mokytis, sėkmingai dabar tai daro. „Motyvuotų mokytis jaunų žmonių situacija nei pablogėjo, nei pagerėjo, nes praktika naudoti metinius pažymius Vakaruose jau egzistuoja seniai, tik Lietuvai tai vis dar yra atrodo šiek tiek bauginanti naujovė“, – kalbėjo ji ir patikslino, kad vis tik esama ir tam tikrų mentaliteto dalykų, dėl ko galimas didesnis tėvų spaudimas mokytojams.
Švietimo mokslo ir sporto ministerija, anot pašnekovės, šia tema kalba atsargiai ir teigia, kad nėra unifikuotos vertinimo sistemos, kuri leistų sklandžiai diegti tokią naujovę. „Aš į šią situaciją linkusi žiūrėti pozityviau, nes nėra kito žmogaus, kuris geriau žinotų, ko akademine prasme yra vertas moksleivis. Savo mokinį geriausiai pažįsta mokytojas ir žino, koks yra jo potencialas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Padėtų keisti požiūrį į mokytoją
Nors kalbant apie valstybinių brandos egzaminų atidėjimą, dažniausiai diskutuojama apie moksleivių situaciją, tačiau esama ir dar vieno labai svarbaus aspekto, susijusio su mokytojų darbu. Ar tuomet, kai būtent mokytojo rankose atsidurs svarbiausi vertinimų svertai, bus galima tikėtis didesnio pokyčio siekiant pagerinti šios situacijos prestižą?
„Taip, tai būtų didelis žingsnis į priekį. Ir tai, kad už vertinimą taptų atsakingas mokytojas laikyčiau ne pandemijos grėsme, o tam tikru savalaikių aplinkybių padiktuotu privalumu. Mokytojai turėtų drąsiai vertinti moksleivius rašydami jiems metinius pažymius ir mes pagaliau galėtume pasakyti, kad mokykloje mokomės ne dėl egzamino, o dėl žinių“, – kalbėjo AMES vadovė ir pridūrė, kad šiuo metu Lietuvoje itin sureikšminta brandos egzaminų svarba ir tai jau ima kelti nerimą ekspertams.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra maža šalis ir net jei prireiktų susikurti unifikuotą vertinimo sistemą, tai padaryti nebūtų sunku: „Valstybinėse institucijoje turime daug kvalifikuotų ekspertų ir tai būtų nesunkiai įveikiamas iššūkis“.
Anot E.Kesylienės, dažnai jauni žmonės pamiršta, kad Lietuvoje laikyti valstybinai brandos egzaminai, stojant į tokių regionų kaip Šiaurės Amerikas universitetus, nieko nelemia. „Dažnai tenka bendrauti su abiturientais ir jų tėvais, tad išgirdę tokią žinią jie būna priblokšti.
Bet tiesa tokia, kad Šiaurės Amerikos universitetai vertina holistinį moksleivio paveikslą – jiems daug svarbiau, ką tas vaikas veikia po pamokų, kaip jis mokėsi paskutinius ketverius metus. Jei per visus ketverius metus jis mokėsi prastai, o štai dvyliktoje klasėje jo pažymiai staiga pagerėjo, sutikime, tai nėra įprasta situacija.
Būtent todėl Vakaruose mokytojų nuomonė ir pažymių prognozavimas yra labai sena tradicija, o Lietuvoje mokytojai dažnai nedrįsta ir bijojo prognozuoti mokinių pažymių, o ypač tų, kurie važiuoja mokytis į užsienį“, – kalbėjo E. Kesylienė ir pridūrė, kad net ir JK universitetai prašo pateikti prognozuojamą įvertinimą iš egzaminų. Anot jos, ateina laikas, kai turime išmokti pasitikėti savo mokytojais ir jų kompetencija.
Pandemija jau antrus metus grasina sugriausti būsimųjų studentų planus. Dalis svajojusių apie studijas užsienyje ryžtasi keistis savo sprendimą, kiti – vis dar tam tikroje nežinioje, ar bus sugrįžta prie kontaktinio mokymo, kokios bus keliavimo tarp šalių galimybės ir pati pandeminė situacija.
Paskutinieji mokslo metai mokykloje visuomet nepašykštėdavo stresinių situacijų abiturientams ir jų tėvams, ar šiemet dėl išskirtinių aplinkybių šio streso yra daugiau?
„Taip, nežinomybė ir neužtikrintumas dėl to, ką reiks daryti vasarą egzistuoja. Paradoksas tame, kad planuojantys studijas užsienyje paraiškas aukštosios mokykloms teikia dar dvyliktos klasės mokslo metų pradžioje, tad iš esmės jiems pasikeis tik vertinimas. Į Lietuvos universitetus paraiškos teikiamos vasarą, tad čia lieka atviras klausimas, kaip mūsų šalies universitetai pasitikės mokytojų vertinimu“, – sakė ji.
