„Tai yra gerokai daugiau negu mes šiuo metu skiepijame ir negu mes įsivaizdavome iki neseno meto. (...) Tikiuosi, kad netrukus bus priimtas teigiamas Europos vaistų agentūros sprendimas dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Jau kitą penktadienį bus svarstomas šis klausimas, ir jei sprendimas bus teigiamas, jau vasario viduryje galime tikėtis ir šios vakcinos atėjimo į Lietuvą“, – kalbėjo prezidentas.
Tuo metu bendrovės „Janssen & Janssen“ vakcinos tinkamumas preliminariai bus svarstomas kovo mėnesį. G.Nausėdos teigimu, jei sprendimas bus teigiamas, balandžio mėnesį ir šios vakcinos kiekiai turėtų pasiekti Lietuvą ir kitas ES šalis.
„Pastarųjų dviejų kompanijų vakcina yra vadinamoji „ne šaltoji“ vakcina, jos laikymo, transportavimo sąlygos yra gerokai paprastesnės, ir tai padaro patį procesą gerokai lengvesniu“, – pažymėjo prezidentas.
Be to, prezidento teigimu, tikėtina, kad „Janssen&Janssen“ vakcinos reikės tik vienos dozės – nereikės pakartoninio skiepijimo: „Šiuo metu vykdomi baigiamieji tyrimai, manau, atsakymus į klausimus gausime artimiausioje ateityje“.
„Artimiausioje ateityje svarbiausias iššūkis bus nebe vakcinos trūkumas, o sugebėjimas masiškai vakcinuoti mūsų žmones tam, kad optimaliai išnaudotume laiką ir galėtume visiškai pasiekti kolektyvinio imunitetą iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės. Galime sau užsibrėžti tokį tikslą. (...) Pats didžiausias logistikos iššūkis kils būtent šių metų antrąjį ketvirtį“, – įspėjo G.Nausėda.
Kaip Lietuva užtikrins masinį vakcinavimą?
G.Nausėda įvardijo, kokiomis apimtis turėtų būti skiepijama, kad išsikeltas tikslas paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų būtų pasiektas.
„Vakcinavimo centrai jau kuriami – per vasario mėnesį turime pasiekti, kad visuose mūsų regionuose, o didesniuose miestuose – ir po keletą, egzistuotų vakcinavimo centrų. Aišku, ir pajėgumas kiekvieno iš jų turėtų būti pakankamas, kad gautume tuos būtinus skaičius.
Mūsų skaičiavimais, jau vasarį reikėtų pasiekti, kad per dieną būtų vakcinuojama vidutiniškai 10 tūkst. mūsų žmonių, o antrąjį metų ketvirtį reikėtų padidinti šias apimtis iki 34-35 tūkst. žmonių per dieną vidutiniškai.
Kitaip tariant – jei savaitgalį dėl vienokių ar kitokių priežasčių vakcinavimo tempas sumažėja, turime atsigriebti kitomis savaitės dienomis. Priešingu atveju matematika negailestinga – tokio skaičiaus žmonių ir po dvi vakcinas paskiepyti nesugebėsime“, – kalbėjo G.Nausėda.
G.Nausėdos teigimu, daugelis ES valstybių teigiamai priėmė Lietuvos masinio vakcinavimo iki vasaros pradžios planą, kadangi kalbama apie objektyvią formulę, pagal kurią kiekviena valstybė gauna tam tikrą vakcinos kiekį.
„Ir kitos valstybės, sutvarkiusios savo organizacinius pajėgumus, yra pajėgios padaryti lygiai tą patį“, – kalbėjo G.Nausėda.
Ketvirtadienį vykusio Europos vadovų tarybos (EVT) nuotolinio susitikimo metu buvo skirta daug dėmesio ir vakcinos gamintojams – kad šie kartais elgiasi nenuspėjimai, jog dėl mažinamų vakcinų gamybos apimčių, kylančių logistikos problemų susidaro nereikalinga įtarumo atmosfera. G.Nausėdos teigimu, Europos lyderiai vieningai sutarė, kad to reikia išvengti.
„Po tam tikrų pradinių nesklandumų, ir tą pažadėjo EK prezidentė, procesas bus sureguliuotas, ir tokių skaudžių nesusipratimų ateityje mes išvengsime“, – patikino prezidentas.
Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“
