Skandalų šleifas A. Anušauskui nerūpi: turės viceministrą, nesugebėjusį atsakyti apie vidurinį išsilavinimą

Neatsakyti klausimai dėl išsilavinimo, įtartini sprendimai versle ir išmaldos prašymas už naktinį naršymą internete. Viceministrą pasirinkusiam krašto apsaugos ministrui visa tai – nė motais. Svarbiausia – jis yra šaulys ir ištikimas konservatorius.

V.Semeška: „Man sunku pasakyti, ar įgijau vidurinį išsilavinimą, bet aš turiu aukštesnįjį ir tuo džiaugiuosi.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Semeška: „Man sunku pasakyti, ar įgijau vidurinį išsilavinimą, bet aš turiu aukštesnįjį ir tuo džiaugiuosi.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas prieštaringai vertinamą savo pavaduotoją V.Semešką pavadino žmogumi, kuriam visada rūpėjo skaidrumas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas prieštaringai vertinamą savo pavaduotoją V.Semešką pavadino žmogumi, kuriam visada rūpėjo skaidrumas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Semeška: „Man sunku pasakyti, ar įgijau vidurinį išsilavinimą, bet aš turiu aukštesnįjį ir tuo džiaugiuosi.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Semeška: „Man sunku pasakyti, ar įgijau vidurinį išsilavinimą, bet aš turiu aukštesnįjį ir tuo džiaugiuosi.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Malinauskas: „V.Semeška – aferistas genijus. Tai mano asmeninė nuomonė, kuri susidarė iš to, ką žinau pats, ir iš to, ką apie jį kalba druskininkiečiai.“<br>D.Umbraso nuotr.
R.Malinauskas: „V.Semeška – aferistas genijus. Tai mano asmeninė nuomonė, kuri susidarė iš to, ką žinau pats, ir iš to, ką apie jį kalba druskininkiečiai.“<br>D.Umbraso nuotr.
Konservatorių suvažiavime Vilius Semeška.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Konservatorių suvažiavime Vilius Semeška.<br>J.Stacevičiaus nuotr.

Lrytas.lt

Jan 22, 2021, 10:11 AM, atnaujinta Jan 22, 2021, 10:11 AM

Principingas politikas, kuriam visada rūpėjo skaidrumas. Taip 48 metų Vilių Semešką apibūdino šią savaitę jį viceministru pasirinkęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministrui įspūdį padarė ir tai, kad V.Semeška – Lietuvos šaulių sąjungos A.Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės narys. „Tikiuosi, kad šios jo savybės pagelbės viceministro darbe“, – pristatydamas bendražygį vylėsi A.Anušauskas.

Aktyvus Druskininkų konservatorius iš tiesų rūpinosi kitų skaidrumu – dar dirbdamas kurorto savivaldybėje įrašinėdavo tarybos posėdžius, vėliau stropiai skaičiavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės komandiruotes.

Vos išsilaikė poste

Bet skaidrumo siekiančio politiko biografijoje liko miglotų faktų.

Prieš porą metų V.Semeška vos išsaugojo VRK nario vietą, kai politikams kilo įtarimų, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo išsilavinimą.

Žinios, kad ekonomikos mokslų magistru jis galėjo tapti nebaigęs vidurinės mokyklos, buvo pasiekusios ir prokuratūrą.

Aiškintis politiko studijų aplinkybes prokuratūra atsisakė, o Seimo nariams pritrūko balsų atleisti V.Semešką iš VRK nario pareigų.

Dėl mokyklų – painiava

Tuomet buvo kilę įtarimų, kad 1994 metais stodamas į aukštesniąją mokyklą V.Semeška nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo.

Į Druskininkų tarybą ir į Seimo narius savo kandidatūrą ne kartą kėlęs V.Semeška anketose nurodydavo, kad mokėsi Druskininkų 1-ojoje ir 3-iojoje vidurinėse mokyklose, o vėliau įstojo į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą, kur įgijo banko tarnautojo kvalifikaciją.

Kai dėl to kilo įtarimų, V.Semeška paaiškino, kad Druskininkų vidurinėse mokyklose mokėsi nuo pirmos iki dešimtos klasės, bet jų nebaigė.

„Man sunku pasakyti, ar įgijau vidurinį išsilavinimą, bet aš turiu aukštesnįjį ir tuo džiaugiuosi“, – tuomet „Lietuvos rytui“ aiškino konservatorius.

Vietoj muzikos – ekonomika

Pajutęs, kad yra gabus muzikai, jaunuolis išvažiavo mokytis į Vilnių, į J.Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, tačiau muzikantu taip pat netapo.

Jo paties internete paviešintame J.Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos dokumente teigiama: „Išbrauktas iš moksleivių sąrašų kaip nustojęs lankyti mokyklą.“

„Sulaukęs 18-os metų gavau šaukimą tarnauti sovietų kariuomenėje, bet tuo metu griuvo Berlyno siena, keitėsi politinė situacija, todėl išvykau į Vokietiją“, – yra pasakojęs V.Semeška.

Anot druskininkiečio, grįžus į Lietuvą noras tapti muziku buvo praėjęs, todėl jis pateikė prašymą stoti į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą. Tam, jo teigimu, užteko pažymėjimo, kad dvejus metus mokėsi aukštesniojoje J.Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje.

Kad dėl viceministro vidurinio išsilavinimo daugiau nekiltų klausimų, Krašto apsaugos ministerijos interneto puslapyje nurodytos tik jo vėlesnių studijų vietos – Vilniaus aukštesnioji ekonomikos mokykla ir Vilniaus universitetas, kur Ekonomikos fakultete V.Semeška baigė bakalauro ir magistro studijas.

Pripirko beverčių akcijų

Ekonomikos magistro išsilavinimą turintis krašto apsaugos viceministras bus atsakingas už krašto apsaugos biudžeto ir finansinius išteklius, pirkimus ir logistiką.

„V.Semeška turi sukaupęs didelės patirties dirbdamas privačiame sektoriuje: yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku“, – teigiama ministerijos pranešime, nors verslo partnerius ir auditorius jis yra nustebinęs aferą primenančiais sprendimais.

Jo neūkiškumą pripažino Apeliacinis ir Aukščiausiasis teismai. Prieš dvidešimtmetį Vokietijos kapitalo bendrovės „Gretsch-Unitas Baltic“ direktoriumi dirbęs V.Semeška 2000 metų lapkritį bendrovės vardu finansų maklerio įmonei davė pavedimą nupirkti 12 tūkst. bendrovės „Švenčionėlių grūdai“ akcijų už 108 tūkst. litų (31 tūkst. eurų).

Direktorius tokį sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į tai, kad dar prieš metus, 1999-ųjų spalį, „Švenčionėlių grūdams“ buvo iškelta bankroto byla.

Apeliacinio ir Aukščiausiojo teismo teisėjams nekilo abejonių, kad tuomečio „Gretsch-Unitas Baltic“ vadovo V.Semeškos iniciatyva sudarytas sandoris buvo akivaizdžiai nuostolingas ir viršijo normalią ūkinę riziką – už realius bendrovės pinigus nupirktos visiškai bevertės akcijos.

Pirkėjas greitai dingo

Tuo metu, kai V.Semeška nutarė pirkti „Švenčionėlių grūdų“ akcijų, visas šios bendrovės turtas buvo mažesnis nei jos turimos skolos.

Praėjus metams po šio sandorio bankrutavusi bendrovė „Švenčionėlių grūdai“ buvo visai likviduota.

2002 metų Aukščiausiojo teismo sprendimu V.Semeška bendrovei turėjo atlyginti žalą už bevertį pirkinį ir sumokėti 31 tūkst. eurų.

Sprendimą įsigyti „Švenčionėlių grūdų“ akcijų V.Semeška priėmė paskutinėmis savo darbo dienomis. Sandoris sudarytas 2000 metų lapkričio 16-ąją, nors lapkričio 6-ąją vykusiame bendrovės akcininkų susirinkime jam buvo pasiūlyta nutraukti sutartį su bendrove ir parduoti jos akcijas.

Bankrutuojančios įmonės akcijų pripirkęs V.Semeška iš „Gretsch-Unitas Baltic“ vadovo pareigų pasitraukė po keturių dienų.

Po audito šioje įmonėje buvo aptikta žymių finansinės drausmės pažeidimų. Audito bendrovė „Verslo auditas“ nustatė, kad V.Semeškos vadovavimo laikotarpiu dėl įvairių finansinių sprendimų bendrovei „Gretsch-Unitas Baltic“ buvo padaryta beveik pusės milijono litų (143 tūkst. eurų) žala.

Liko nepatenkintas alga

Skundai teismams lydėjo ir jo pasitraukimą iš VRK. Kandidatuoti į Seimą nusprendęs ir praėjusių metų sausį iš VRK pasitraukęs konservatorius tikėjosi, kad teismas įpareigos Rinkimų komisiją perskaičiuoti jo atlyginimą.

VRK nariams atlyginimas mokamas tik už atliktą darbą – dalyvavimą komisijos posėdžiuose ir kituose pasitarimuose, skundų nagrinėjimą, tačiau V.Semeška bandė įrodyti, kad jam priklauso fiksuotas atlyginimas.

Įstatymai numato, kad fiksuotas darbo užmokestis mokamas tik VRK pirmininkui ir jo pavaduotojams. Eidami šias pareigas jie negali dirbti jokio kito darbo.

Sėdėjo ant dviejų kėdžių

Aktyvus Druskininkų konservatorius V.Semeška teismams taip pat įrodinėjo, kad VRK – vienintelė jo darbo vieta, todėl už šį darbą jam turėtų būti mokama nuolatinė alga.

Dėl atlyginimo skaičiavimo tvarkos VRK į Vilniaus apygardos administracinį teismą V.Semeška kreipėsi 2018 metų gegužę, tačiau tuo metu jis dar buvo Druskininkų savivaldybės tarybos narys. Įstatymuose numatyta, kad už darbą savivaldybės taryboje ir jos komitetuose mokama.

Iš Druskininkų tarybos konservatorius pasitraukė tik 2018-ųjų lapkritį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi nutarė, kad V.Semeškos reikalavimas už darbą VRK mokėti jam nuolatinį atlyginimą – nepagrįstas.

Naktimis naršė internete

Teismas sulaukė VRK atsakymo, kad atlyginimų skaičiavimo tvarka nepatenkintas V.Semeška nedalyvavo jokiuose VRK pateiktų skundų tyrimuose, nerengė atsakymų į paklausimus.

Atsakyme teigiama, kad papildomų darbų šis VRK narys nesiimdavo netgi prašomas komisijos pirmininkės.

Kiek anksčiau V.Semeška priekaištavo, esą VRK pirmininkė L.Matjošaitytė nenorinti pripažinti, kad jis ir kiti komisijos nariai dirba papildomą darbą.

„Turėtų būti sumokama ir už politinės reklamos stebėseną, konsultacijas. Mums reikia sėdėti ir socialiniuose tinkluose. Tai daroma ir vakarais, ir naktimis“, – tuomet kalbėjo socialiniuose tinkluose išties dažnai matomas ir savo nuomonę nuolat reiškiantis politikas.

Meras buvo priblokštas

Žinia, kad V.Semeška tapo krašto apsaugos viceministru, pribloškė jį gerai pažįstantį Druskininkų merą Ričardą Malinauską: „V.Semeška – aferistas genijus. Tai mano asmeninė nuomonė, kuri susidarė iš to, ką žinau pats, ir iš to, ką apie jį kalba Druskininkų gyventojai.

Sunku rasti kitą žmogų, kurį gaubtų tiek paslapčių ir neaiškių dalykų. Jo mokyklos, paslaptingas išvykimas į Vokietiją, neaiškios studijos Goethe’s institute ir jo sertifikatas, išduotas kita pavarde. Paslaptingas ir greitas jo praturtėjimas, žemės sklypų pardavimo istorijos.

Prisimename, kaip jis elgėsi grįžęs į Druskininkus ir dirbdamas savivaldybės taryboje. Per visą savo darbo taryboje laiką turbūt nėra uždavęs nė vieno klausimo ir pateikęs nė vieno pasiūlymo prieš tai neįsijungęs mobiliojo telefono ir to nenufilmavęs.

Jei šis politikas ir buvo kam įsimintinas, tai tik savo partijos atstovams, bet ne kaip asmenybė ir ne kaip žmogus.“

Stebina ir užsienio reikalų ministras

Daug kam netikėtas buvo dar vieno konservatorių atstovo – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio – sprendimas viceministru pasirinkti Mantą Adomėną, kuris buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų.

Naujajam ministrui buvo nė motais, jog sprendimą dėl pašalinimo priėmęs partijos priežiūros komitetas konstatavo, kad M.Adomėnas tenkino koncerno „MG Baltic“ interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė tam tikrus jų prašymus mainais už galimą finansinę arba kitokią paramą.

Prieš šį partijos sprendimą M.Adomėnas dėl politinės korupcijos bylos, susijusios su koncernu „MG Baltic“, buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).

Kurį laiką padirbėjęs Mišrioje Seimo narių grupėje M.Adomėnas prieš Seimo kadencijos pabaigą vėl grįžo į konservatorių frakciją, tačiau partijos nario mandatas jam nebuvo sugrąžintas.

Per Seimo rinkimus konservatoriai jo į savo sąrašą nepriėmė. Jis parlamentaru siekė vėl tapti savarankiškai, tačiau nesėkmingai.

Pagalbos ranką M.Adomėnui, kuriam grėsė būti bedarbiu, ištiesė G.Landsbergis. Kodėl? Gal juos sieja tie patys politinės korupcijos šešėliai? Juk abu dėl ryšių su garsiuoju koncernu liudijo STT ir pasakojo, kur ir kokį vyną gėrė su jo savininkais.

Gal kuris nors iš jų žino daugiau, todėl ir nusprendė suvienyti jėgas? Kol kas šiuos klausimus gaubia storas šešėlių šleifas. Gal anksčiau ar vėliau jie išsisklaidys?

Neatsakyta ir į klausimą, ką darytų M.Adomėnas, jeigu jį šiame aukštame poste pasivytų turtingos žmonos, daugelį metų užsiimančios antikvarinių vertybių prekyba, šešėliai?

Dar prieš penkerius metus „Lietuvos ryto“ televizija pasakojo, kad apie antrosios M.Adomėno žmonos Viktorijos Adomėnienės veiklą antikvarinių vertybių pasaulyje gali daug papasakoti iki gyvos galvos kalintys Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras ir kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo užsakovas Vladas Beleckas.

Jie abu yra sakę, kad M.Adomėno žmona konservatorė V.Adomėnienė savo antikvariato verslą Kaune pradėjo Daktarų gaujos valdose.

Bendraudamas su „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Patriotai“ kūrėjais H.Daktaras prisiminė: „Aš kiekvieną dieną į tą Viktorijos antikvariatą ateidavau, pasižiūrėdavau, kas ir kokių daiktų atnešė.“

Kad du garsūs kaliniai nemeluoja, „Lietuvos ryto“ televizijai patvirtino ir pats M.Adomėnas, kai buvo paklaustas, ar žinojo apie savo žmonos verslą prieš atvesdamas ją į Lietuvos politinį elitą.

M.Adomėnas aiškino, kad jo žmona su žinomais Kauno nusikaltėliais bendravusi, kai jai buvę vos 19 metų, todėl dabar ta praeitis seniai pamiršta.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.