Su koronaviruso banga kilo dar viena epidemija: paaiškino, kaip elgtis su „antivakseriais“

Koronaviruso pandemija itin apnuogino dezinformacijos problemą. Kaip viešojoje erdvėje atsiranda melagingos naujienos ir kaip kiekvienas galime su jomis kovoti? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Europos greitkeliu“ diskutavo šalies specialistai.

Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>Zumapress/Scanpix nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>Zumapress/Scanpix nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>Imago/Scanpix nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>Imago/Scanpix nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>Organizatorių nuotr.
Manoma, kad koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.<br>Organizatorių nuotr.

„Žinių radijas“

Jan 23, 2021, 11:08 PM, atnaujinta Jan 23, 2021, 11:08 PM

Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikas Tomas Čeponis laidoje kalbėjo, jog koronaviruso dezinformacijos sklaidai didžiausią įtaką padarė pasikeitusios žmonių gyvenimo sąlygos.

„Pasikeitė žmonių gyvenimo sąlygos ir ritmas, o žmogus yra smalsi būtybė, tad atsirado daugiau laiko patiems analizuoti informacinę erdvę, žmonės pradėjo jungti nesujungiamus faktus. Kai mokslininkai daro tyrimus, jie prisilaiko tam tikrų kriterijų, o kai juos daro žmonės jų neprisilaikydami, tai tik prisideda prie dezinformacijos skleidimo“, – sakė T.Čeponis.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė Agnė Kazlauskaitė pasakojo, kad dezinformacija iš esmės nėra naujas reiškinys, bet Europos sąjungos mastu ji itin suintensyvėjo prieš penkerius metus Ukrainos įvykių metu.

Pasak jos, dabar galima sakyti, kad per pandemiją kilo ir kita banga – infodemija.

„Kilus visuomenės sveikatos krizei, daugėja melagienų ir gandų, nes virusas naujas, kyla spėliojimų, o tai apsunkina būdus ir galimybes ieškoti sprendimų, kaip tas problemas išspręsti“, – sakė A.Kazlauskaitė.

Pasak jos, 2018 metais Europos sąjunga priėmė kovos su dezinformacija elgesio kodeksą, prie kurio prisijungė ir didieji socialiniai tinklai. Pasak A.Kazlauskaitės, tai itin pravertė pandemijos laikotarpiu, o šiuo metu kas mėnesį Europos komisijai socialiniai tinklai teikia ataskaitas, kaip sekasi kovoti su melaginga informacija.

Tomas Čeponis teigė, jog reikia neatmesti ir to, kad Kinija, Rusija ir kitos valstybės šią pandeminę situaciją išnaudojo ir savo dezinformacijos skleidimui.

„Galima tiesiog pasižiūrėti, kaip Rusijos kanalai, kurie yra visiškai išlaikomi ar finansuojami valstybės, išnaudoja šią situaciją savo senų naratyvų transliavimui, kad ES yra žlunganti sąjunga, nesugeba tvarkytis su dabartine situacija“, – aiškino T.Čeponis.

Jis pastebi, kad dalis dezinformacijos nėra nauja – pavyzdžiui, prieš vakcinas ar 5G ryšį nukreiptos sąmokslo teorijos prasidėjo jau seniau, tačiau pandemija jas tik dar labiau sustiprino.

„Prisiminkime ir pandemijos pradžią: pirmas negatyvus veiksmas buvo Kinijos bandymas nuslėpti situacijos rimtumą. Jei valstybės būtų gavusios tą informaciją anksčiau, būtų spėjusios susipirkti įrangą, tam tikras apsaugos priemones, ir, aišku, tuo metu jos kainavo dešimtis kartų pigiau, nei karantino sąlygomis“, – pridūrė T.Čeponis.

Informacijos kiekiai – milžiniški

Debunk EU vadovas Viktoras Daukšas teigė, kad šiuo metu yra analizuojama apie 2000 portalų, kurie yra linkę publikuoti dezinformaciją.

„Informacijos kiekiai yra nežmoniškai dideli – vien gruodžio mėnesį apie COVID-19 buvo parašyta beveik 100 tūkst. turinio vienetų. Kol kas ištyrėme apie 7000, ir jau radome 524 dezinformacijos atvejus“, – sakė V.Daukšas.

Pasak jo, nuo gruodžio mėnesio padaugėjo dezinformacijos apie vakcinas, o dažniausias argumentas tas, kad jos nėra pakankamai ištestuotos.

„Tai – lipšnus naratyvas, nes tyrimai vyksta nuolat, tačiau tiksli informacija šiek tiek vėluoja ir dezinformacijos skleidėjai tuo pasinaudoja.

Yra susikūręs vakuumas, kol ta informacija atsiranda, ir kuriamos labai skandalingos antraštės, kurios sėkmingai sklinda socialiniuose tinkluose. Matematika yra tokia, kad tos klaidinančios antraštės sklinda 6 kartus greičiau nei kredabili informacija, ir apskritai dalis žmonių socialinėse medijose dalijasi straipsniais neskaitydami jų, o tik skaitydami antraštes“, – aiškino V.Daukšas.

Jo teigimu, šalia egzistuoja ir vadinamieji troliai, kurie apgauna socialinių tinklų algoritmus. Tokiu atveju žmonės mato, jog iškilo skandalingas turinys, ir šis pradeda atrodyti įtikinamai, nors informacija yra nieko verta.

Pasak specialisto, Lietuva dezinformacijos atžvilgiu yra pakankamai atspari, tad šalies žiniasklaidoje jos nebūna daug. Tačiau didelį nerimą kelia socialiniai tinklai.

„Yra dideli kiekiai dezinformacinių portalų, kurie sėkmingai sklinda per socialines medijas. Mes apskritai per mėnesį atrandame iki 2000 dezinformacijos atvejų, tai labai dideli kiekiai. Ir matome tuos tyrimus, kad vis mažiau tėvų veda vaikus skiepyti, ar dalis susirgusių piliečių nepraneša, kad jie susirgo, toliau visur juda ir keliauja.

Džiugu, kad lietuviška medija apsisaugo ir yra pakankamai raštinga, bet reikia edukuoti daugiau piliečių, kad jie neapsigautų“, – sakė V.Daukšas.

Kas yra didžiausi dezinformacijos skleidėjai?

Pasak V.Daukšo, dezinformaciją dažniausiai skleidžia priemonės, iš kurių dalis yra tiesiogiai priklausančios Kremliui arba jo remiamos, o dalis yra anoniminės. Taip pat socialiniuose tinkluose kuriami netikri profiliai, tačiau nuo melagingos informacijos iš esmės apsisaugoti nelengva.

„Dažniau patiki rusų kalbą vartojantys ar ja skaitantys žmonės, kadangi rusų kalba sklinda daugiau dezinformacijos. Net ir Lietuvoje žinomi žmonės kartais pasidalina informacija, kuri yra klaidinga, tai tik įrodo, kad visi, kurie nesidomi ta tema, neturi medijų raštingumo ir kritinio mąstymo, yra lengvai pažeidžiami“, – sakė V.Daukšas.

Jo teigimu, dalis melagienų susiformuoja pačios, bet tos, kurios yra planuojamos, yra planuojamos itin kruopščiai.

„Yra du būdai: pirmasis, kada viskas sugalvojama nuo pat pradžių, kai parenkami transliavimo kanalai, specialistai, kalbėtojai, ir nusitaikoma į tam tikrą tikslinę auditoriją. O kitas būdas, kai imama jau informacinėje erdvėje esanti naujiena, kuri tiktų informacinių operacijų vykdytojams, ir ji yra sustiprinama, paleidžiama per stipresnius kanalus, padaro poveikį. Šis metodas veikia stipriau“, – aiškino specialistas.

Pasak V.Daukšo, verta atkreipti dėmesį, jei straipsnis turi skandalingą ir aštrią antraštę, būtina tikrinti ir šaltinius.

„Labai svarbu pasitikrinti, iš kokio šaltinio ta informacija ateina. Neužtenka tik pažiūrėti, ar gražiai atrodo, ar ne. Reikėtų pažiūrėti, ką apie tą portalą rašo kiti portalai. Toks paprastas dalykas padeda identifikuoti dezinformaciją“, – sakė V.Daukšas.

Taip pat, pasak jo, piliečiai, kurie jau geba atskirti tikrą informaciją nuo netikros, turėtų dažniau socialiniuose tinkluose netikrą informaciją skųsti.

„Kuo bus daugiau tokių, kurie pranešinės, tuo algoritmai greičiau padės atpažinti dezinformaciją, ją blokuoti ar mažinti“, – sakė specialistas.

Ar verta ginčytis su vadinamaisiais „antivakseriais“? V.Daukšo manymu, jei tai yra artimoje aplinkoje esantis žmogus, vertėtų jį šviesti, nes bus tiesiog sudėtinga bendrauti. Tačiau viešojoje erdvėje reikėtų imtis griežtesnių priemonių.

„Jei žmogus klausosi faktų ir yra atviras priimti naują informaciją, tai nesunku to žmogaus požiūrį pakeisti. O jei tai yra socialinė erdvė ir ten yra įtikėję konspiracijų teorijų skleidėjai, juos įtikinti labai sunku. Geriau juos reportuoti, negu pulti ir ginčytis. Nes ginčas tik dar labiau aktyvina algoritmus ir kelia turinį į viršų. Tai net toksiška veikla“, – pastebi V.Daukšas.

A.Kazlauskaitė tikino, kad didelį vaidmenį kovoje turi ir žiniasklaida bei vadinamieji faktų tikrintojai, tad jiems planuojama skirti daugiau dėmesio ir lėšų.

„Bėda ta, kad tuo pat metu per visą pandemiją žiniasklaidos sektorius buvo ir vienas iš nukentėjusių sektorių. Yra šalių, kur žiniasklaidos sektorius patyrė net apie 80 proc. nuosmukį“, – apgailestavo A.Kazlauskaitė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.