Lietuva kyla iš Europos statistikos dugno – mažėja ir užsikrėtusiųjų koronavirusu, ir nuo šios ligos mirštančių pacientų.
Įvertinus dviejų savaičių duomenis 100 tūkst. gyventojų pagal sergamumą koronavirusu Lietuva yra šešta, pagal mirštamumą – ketvirta Europoje.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje po reanimacijoje praleistų 35 parų mirė dar 40 metų neturintis pacientas. Teigiama, jog vyriškis nesirgo kitomis sunkiomis ligomis. Jis ilgą laiką buvo prijungtas prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato.
Į Respublikinės Šiaulių ligoninės reanimaciją kasdien patenka po 3–4 žmones, šiuo metu reanimacijoje gydomas 21 pacientas, bet koronavirusu užsikrėtusių gyventojų į ligoninę paguldoma vis mažiau. Šią savaitę Šiaulių ligoninė jau galėjo uždaryti vieną iš penkių COVID-19 ligoniams skirtų skyrių.
Šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 1,7 tūkst. COVID-19 pacientų, 172 iš jų – reanimacijoje.
Vakar paskelbta, kad Lietuvoje nustatyti 1032 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 29 žmonės. Į bendrą mirčių statistiką įtrauktos aštuonios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Nors užsikrėtimų koronavirusu po truputį mažėja, apie karantino švelninimą kalbama dar atsargiai.
Nuo penktadienio leista į mokyklas grįžti vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi nuotoliniu būdu namuose. Pedagogai pastebėjo, jog nemažai vaikų iš socialiai pažeidžiamų šeimų dėl prastų mokymosi sąlygų praleidinėja pamokas.
Nuo šiol jie galės mokytis mokyklose, vaikų arba jaunimo centruose, nors ekspertai neatmeta, kad vaikų bendravimas tarpusavyje – rizika koronavirusui plisti.
Kad šalis kuo greičiau galėtų grįžti į įprastą gyvenimą, Prezidentūra pristatė skiepijimo planą.
Per vasario mėnesį visuose regionuose planuojama įkurti vakcinavimo centrus, didesniuose miestuose jų turėtų būti po kelis.
Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, jau vasarį per dieną turėtų būtų vakcinuojama vidutiniškai 10 tūkst. žmonių, o antrąjį metų ketvirtį šis skaičius turėtų padidėti iki 34–35 tūkst. žmonių per dieną vidutiniškai.
Vakcinavimo pradžioje kilo nemažai triukšmo dėl galimai be eilės paskiepytų asmenų, todėl tikrinti šį procesą ėmė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Jos direktorius Žydrūnas Bartkus Seime sakė, kad pareigūnai neįžvelgė nei masinio piktnaudžiavimo, nei tuo užsiimančių organizuotų grupių.
STT nustatė keletą atvejų, kai buvo paskiepyti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių giminaičiai – tėvas arba motina. STT vadovo teigimu, iš daugiau nei 10 tūkst. paskiepytų žmonių vos dešimčiai asmenų tai padaryta neteisėtai.
