L. Kasčiūnas prakalbo apie „vakcinų nacionalizmą“: „Europos Sąjunga pralaimi lenktynes“

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad nors ir Europos Sąjungos šalių sutarimas veikti bendrai įsigyjant vakcinas, atrodytų, turėjo tapti tam tikru efektyvaus susitarimo garantu, vis tik pandemijos kontekste matyti, kad ES pralaimi lenktynes dėl vakcinos, mat tokios šalys kaip Izraelis ar Jungtinė Karalystė savo gyventojus skiepija efektyviau, nes ir derybos buvo sėkmingesnės.

L. Kasčiūnas įvardijo didžiausias grėsmes nacionaliniam saugumui.<br>D.Umbraso nuotr.
L. Kasčiūnas įvardijo didžiausias grėsmes nacionaliniam saugumui.<br>D.Umbraso nuotr.
L. Kasčiūnas įvardijo didžiausias grėsmes nacionaliniam saugumui.<br>T.Bauro nuotr.
L. Kasčiūnas įvardijo didžiausias grėsmes nacionaliniam saugumui.<br>T.Bauro nuotr.
L. Kasčiūnas įvardijo didžiausias grėsmes nacionaliniam saugumui.<br>T.Bauro nuotr.
L. Kasčiūnas įvardijo didžiausias grėsmes nacionaliniam saugumui.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 28, 2021, 12:38 PM, atnaujinta Jan 28, 2021, 2:25 PM

„Pandemijos metu pradėjome kalbėti apie „vakcinų nacionalizmą“. Atrodytų, kad sutarimas ES viduje veikti bendrai, turėjo būti privalumas, bet kuriais atvejais nacionalinės valstybės buvo efektyvesnės ir ES pralaimi lenktynėse dėl vakcinos“, – sakė jis.

Būtent pandemiją L. Kasčiūnas įvardijo kaip vieną didžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui.

„Ar šiais metais galime atsisveikinti su pandemija? Bandymai stabdyti koronaviruso plitimą pirmiausiai priklausys nuo vakcinavimo tempų ir kaštų. Taip pat svarbus ir visuomenės požiūris į skiepus. Sociologinės apklausos rodo, kad tvirtai apsisprendę skiepytis yra 40-45 proc. gyventojų, 30 dėl vienų ar kitų priežasčių yra neapsisprendę, o juk kolektyvinam imunitetui reikia pasiekti 70 procentų kartelę“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad situaciją sunkina ir naujų viruso atmainų tikimybė. Politiko teigimu, pandemijos pasekmės bus jaučiamos dar ilgai.

Seimo narys priminė, kad dar pradėjusių metų pabaigoje buvo pradėta Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos peržiūrėjimui. Parlamentaras teigė besitikintis, kad pavasario sesijoje Seimas jau turėtų patvirtinti naujai parengtą nacionalinio saugumo strategiją. Šios strategijos peržiūra, anot L. Kasčiūno, turėtų būti kasmetinė tradicija.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad po darbo su saugumo analitikais atnaujintos strategijos tekstas, kuriame akcentai skiriami Rusijos, Kinijos grėsmėms, taip pat su COVID-19 pandemija susijusiais iššūkiais, ketvirtadienį teikiamas Vyriausybei, o galutinai ją tikimasi patvirtinti Seime birželį.

Jis pabrėžė, kad bus siekiama, jog strategija nebūtų „dar viena sektorinė strategija“, tik įvardijanti grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius, bet sietų tai „su tikslais ir atsako priemonėmis“.

„Mes pasieksime visą apimantį saugumo modelį, sampratą, kuri yra įtvirtinta ir mūsų Vyriausybės programoje, tada, kai tokios ministerijos, kaip Švietimo, Socialinės apsaugos negalvos, kad saugumas yra tik Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos reikalas, kad ir jos galvotų, kaip ir jų veikla gali prisidėti prie mūsų saugumo“, – ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

Jis tvirtino, kad kintant grėsmių sampratai, Lietuva turėtų išlaikyti grėsmių prioritetus ir „nekalbėti apie viską“.

„Turime kalbėti apie tai, ką mes galime paveikti, kokias grėsmes galime neutralizuoti“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Anot politiko, ketvirtadienį siūlymai išsiųsti Vyriausybei ir Krašto apsaugos ministerijai, kuri bus pagrindinė rengiant strategijos tekstą vyriausybiniame lygmenyje. Tuomet, suderinus Valstybės gynimo taryboje, strategija grįžtu į NSGK, kuris, įvertinęs korekcijas, ją teiks Seimui.

„Judėti pirmyn turime aiškiai apsisprendę, ko norime iš naujo dokumento. Iš grėsmių ir pavojų sąrašo ji turi tapti grėsmes ir pavojus siejančiu dokumentu“, – teigė jis ir pridūrė, net ir tokios ministerijos kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi suprasti, kad saugumas nėra vien tik Vidaus reikalų ministerijos reikalas ir kt. Ano jo, kad suvokti, kad grėsmių samprata kinta, bet kartu būtina kalbėti ir apie grėsmių valdymo prioritetus.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.